Kasdien mūsų akis veikia aplinka, kurioje gyvename. Tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms labai dažnai regai kenkia įvairūs žalingi veiksniai: darbas su kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, ultravioletiniai saulės spinduliai, blogas apšvietimas, stipri šviesa. Kiekvienais metais atliekant vaikų profilaktinių sveikatos patikrinimų analizę yra stebima, kad didėja vaikų skaičius su regos sutrikimais ir tokių vaikų amžius vis jaunėja. Vaikams nustatyti regos sutrikimai yra įvairūs: trumparegystė, toliaregystė, ambliopija, žvairumas ir pan., tačiau dažniausiai pasitaikantis – trumparegystė.
Trumparegystė (miopija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegių žmonių arba akies obuolys būna per daug pailgas, arba pernelyg iškilusi ragena, dėl to į akį patenkantys spinduliai susitinka nepasiekę tinklainės.
Akis yra šviesai jautriausias organas. Vaiko akys vystosi iki 9–12 m. Akys padeda mums pažinti aplinkinį pasaulį, grožėtis juo ir apsisaugoti nuo pavojų. Akys vadinamos sielos veidrodžiu. Privalome jomis rūpintis, nenumoti ranka į akių nuovargį ir skausmus.
Regėjimo sutrikimų priežastys yra įvairios. Tai gali būti infekcinės ir neinfekcinės ligos (pvz.: hipertoninė liga, aterosklerozė, cukrinis diabetas ir kt.), mechaniniai pažeidimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, vitaminų ar mineralų trūkumas, paveldimumas, užteršta aplinka, įtemptas regimasis darbas, senėjimas ir kt.
Pagrindiniai mokinių regos sutrikimų rizikos veiksniai
Būtina mokyti vaikus laikytis reikalavimų, kurie ugdytų regos higienos įgūdžius:
- Skaityti, rašyti, užsiimti rankdarbiais reikia gerai apšviestoje vietoje. Apšvietimas gali būti natūralus, tačiau jei to neužtenka, tuomet ir mišrus, t. y. natūralus apšvietimas yra derinamas su dirbtiniu.
- Stalas, prie kurio dirbama, turi stovėti prie lango. Jei yra stalinė lempa, ji turėtų stovėti vaikui iš kairės pusės. Derinant natūralų apšvietimą su dirbtiniu, esant stalinei lempa, turi būti įjungtas ir bendras apšvietimas, kuris sudarytų ne mažiau 10 proc. apšvietimo.
- Žiūrint televizorių, atstumas turėtų būti 2,5–3 metrai nuo jo. Sėdima tiesiai prieš televizorių. Televizorius turėtų būti žiūrimas apšviestame kambaryje, o ne tamsoje. Oftalmologai vaikams iki 2-3 metų nerekomenduoja žiūrėti televizoriaus. Vėlesniame amžiuje taip pat privalu riboti laiką, praleidžiamą prie televizoriaus.
- Padirbus prie kompiuterio, 1–2 val. nežiūrėti televizoriaus.
- Vaikų regėjimas priklauso nuo laikysenos. Vaiko baldai tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, tiek mokykloje turi būti pritaikyti. Tinkamo dydžio baldai atitinka tada, kai stalo aukštis siekia apatinio krūtinkaulio kraštą, o sėdynės aukštis būna lygus blauzdos aukščiui.
- Atstumas nuo knygos iki akių turėtų būti 35–40 cm.
- Tiek vaikams turintiems sveikatos sutrikimų, tiek sveikiems labai svarbu laikytis tinkamo poilsio ir darbo režimo, sveikai maitintis, grūdintis, judėti ir mankštintis.
- Būtina daryti pertraukėles užsiimant įvairiais darbais, t. y. tarp skaitymo ar darbo kompiuteriu. Pertraukėlių metu reikia mokyti vaikus atlikti specialius akių raumenų pratimus (pvz. paeiliui pažvelgti į daiktus esančius skirtingame nuotolyje).
Pagrindinės priemonės, mažinančios kompiuterio įtaką regėjimo funkcijai:
- Užtikrinti optimalius natūralaus ir dirbtinio (bendrojo ir vietinio) apšvietimo parametrus;
- Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas, atitinkančias vaikų poreikius, reikia eliminuoti pašalinių atspindžių atsiradimo galimybę (pakreipkite monitorių truputį žemyn, kad virš monitoriaus esančio šviesos šaltinio šviesa neatsispindėtų ekrane; naudokite žaliuzes ar užuolaidas, kad kontroliuotumėte saulės šviesos ryškumą patalpoje;
- Dirbti galima tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais;
- Jeigu mirga ekranas, įsitikinkite, ar parinkti optimalūs monitoriaus vaizdo nustatymai. Jeigu negalite to padaryti savarankiškai, paprašykite padėti apie tai nusimanančio asmens.
- Jeigu ekrane esantys simboliai yra per maži ir neįskaitomi, padidinkite juos, kad išvengtumėte regėjimo įtampos.
- Ant monitorių ekranų kaupiasi dulkės, todėl jas reikia nuolat valyti drėgna šluoste. Taip pat dulkes reikia nuvalyti ir nuo viso kompiuterio stalo paviršiaus.
- Nerekomenduojama vaikui be pertraukos prie kompiuterio praleisti ilgiau nei valandą.
- Praleidus prie kompiuterio 45 minutes reikia daryti 10–15 minučių pertrauką.
- Kompiuteriais besinaudojantys asmenys sąmoningai turi stengtis dažniau mirksėti – taip mažinami džiūvimo reiškiniai akies junginėje bei kiti su tuo susiję nemalonūs pojūčiai akyse.
- Kompiuteriais besinaudojantys asmenys turi reguliariai tikrintis regėjimą ir, reikalui esant, jį tinkamai koreguoti.
Regėjimui stipri biologinę reikšmę turi vitaminas A. Jo gausu žuvų taukuose, kiaušinio trynyje, menkių ar jaučių kepenyse. Vitaminas A stiprina akies tinklainę, geriau skiriamos įvairios spalvos, šviesa ir tamsa. Esant vitamino A stokai, pirmasis požymis, kuris atsiranda – šviesos baimė, pablogėjęs regėjimas prieblandoje. Subalansuota ir tinkama mityba turi būti propaguojama nuo pat kūdikystės. Moksliniais tyrimais nustatyta tikimybė, jog vaikai, kurie buvo žindomi vaikystėje, turi mažesnę riziką susirgti trumparegyste ateityje.
Visais atvejais, kai iškyla regėjimo problemų, reikia kreiptis į gydytoją!
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, koordinuojanti vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą mokyklose, Vaineta Jurkienė
