NUOTOLINĖS PASKAITOS MOKINIAMS ,,PUSRYČIAI”

Maistas teikia vaikui ir paaugliui energijos, reikalingos augti, fiziniam aktyvumui ir gyvybinėms organizmo funkcijoms (kvėpavimui, kraujo cirkuliacijai, virškinimui, kūno temperatūros palaikymui, mąstymui). Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad moksleivių pusryčių kokybė blogėja, dauguma jų visai nepusryčiauja, o nepusryčiavimas ar nevisaverčių pusryčių valgymas yra blogas įprotis.

2020 m. Šiaulių r. 5, 7 ir 9 klasių moksleivių gyvensenos tyrimas atskleidė, kad tik kas trečias moksleivis pusryčiauja. Tai rodikliai tendencingai mažėja, nes nuo 2016 m. Šiaulių rajone 6 proc. sumažėjo moksleivių, kasdien valgančių pusryčius dalis. Šiaulių rajone labiausiai sumažėjo devintos klasės moksleivių, kurie kasdien valgė pusryčius, dalis (10 proc.). Taip pat kasdien pusryčius valgė 3,3 proc. mažiau septintos klasės mokinių bei 6,2 proc. mažiau penktos klasės mokinių.

Šių metų sausio 21-29 d. Šiaulių r. sav. visuomenės sveikatos biuras suorganizavo nuotolines sveikos mitybos paskaitos mokiniams, kuriose daugiausiai dalyvavo 5-9 kl. moksleiviai. Paskaitas vedė gydomosios mitybos specialistė Ilona Kuodienė. Paskaitos pradžioje lektorė supažindino su teorine dalimi, kurioje pristatė mitybos ypatumus istorijos laikmečiais ir priminė kokią svarbą turi pusryčiai bei kokių maistinių medžiagų būtina su jais gauti. Antroji paskaitos dalis buvo praktinė ir transliuojama tiesiogiai iš lektorės virtuvės. Mitybos specialistė parodė kaip greitai ir paprastai galima pasigaminti įvairių sveikatai palankių patiekalų pusryčiams.

Kodėl reikalingi pusryčiai?

  • Vaikai, kurie valgo pusryčius, ypač visaverčius, gali ilgiau ir geriau sutelkti dėmesį, yra sveikesni už tuos, kurie pirmą kartą pavalgo prieš pietus ar per pietus.
  • Su rytiniu maistu gaunama daugiau vitaminų ir mineralų.
  • Pusryčiaujantys yra stipresni, ištvermingesni, turi žemesnius cholesterolio rodiklius, o tai mažina tikimybę susirgti širdies ligomis.
  • Vaiko pusryčiai turi įtakos sėkmei mokykloje, jie suteikia vaiko organizmui energijos.
  • Kadangi protinė veikla reikalauja energijos, nepusryčiavusiam vaikui mokykloje nesiseka, jis jaučiasi pavargęs.

Kokios maistinės medžiagos būtinos ryte?

  • Baltymai – tai ląstelių sudedamoji dalis, kuri gerina audinių gijimą ir jų augimą, reguliuoja organizmo veiklą, kovoja su infekcijomis ir kt. Žuvis, mėsa, kiaušiniai (vištų, putpelių), varškė, kefyras, natūralus jogurtas (be pridėtinio cukraus), riešutai, sėklos (moliūgo, saulėgrąžų, sezamo, čija), lęšiai, pupelės, avinžirniai.
  • Riebalai įeina į visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtį ir iš jų pagaminamas didelis kiekis energijos. Su riebalais organizmas gauna ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K, riebalai pagerina šių vitaminų įsisavinimą. Riešutai, sviestas, kiauliena, pieno produktai, riebi žuvis, avokadai.
  • Angliavandeniai – tai pagrindinė energiją teikianti maisto medžiaga. Daržovės, vaisiai, uogos, grūdai (rinkitės pilno grūdo, nešlifuotus: rudi ryžiai, bolivinė balanda, grikiai, avižų kruopos, sorų kruopos, pilno grūdo makaronai) lęšiai, pupelės, avinžirniai, žirniai.
  • Maistinės skaidulos greitina žarnyno judesius, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Kviečių, avižų bei miežių sėlenos, ankštinės daržovės, riešutai, kai kurios daržovės ir vaisiai.
  • Vitaminai ir mineralai. Rinkitės maisto produktus, kuriuose gausu A, C, E, D, B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų, mikroelementų: cinko, seleno, geležies, kurie palaiko gynybinę organizmo sistemą.

Vitamino C yra citrinose, erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, šaltalankio uogose, svarainiuose, spanguolėse, kiviuose, paprikose. Vitaminas C yra pagrindinis imuninės sistemos stiprintojas.

Vitamino E gausu migdoluose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, grūduose, kiaušinio trynyje, grikių kruopose, kviečių gemaluose, avokaduose.

Vitamino A – morkose, brokoliuose, svieste, kepenyse, žuvų taukuose.

B grupės vitaminų – rupių miltų produktuose, mielėse, kopūstuose.

Cinko – mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose, grūdiniuose produktuose, mėsoje, kiaušiniuose.

Seleno – jūros gėrybėse, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose, žuvyje. Geležies – mėsoje, kepenyse, petražolėse.

Vitamino D – riebioje žuvyje, kiaušinių tryniuose, grybuose, grūduose ir avižiniuose dribsniuose. Vitaminas D yra vienintelė medžiaga, kurią organizmas gamina, kai gauna saulės spindulių.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, koordinuojanti vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą mokyklose, Vaineta Jurkienė