ALKOHOLIO ŽALA NĖŠTUMO METU

Alkoholis yra psichiką veikianti medžiaga, vartotojui galinti sukelti priklausomybės ligą, kuri tarptautinėje ligų klasifikacijoje vadinama „Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį“. Alkoholio vartojimas nėštumo metu veikia nėščiosios sveikatą: sąlygoja nepakankamą mitybą, kepenų ar širdies pažeidimus. Abstinencija nėštumo metu gali sukelti
priešlaikinį gimdymą, kraujospūdžio pakilimą ar širdies ritmo sutrikimus. Besivystančiam vaisiui alkoholis kenksmingiausias 6–10 nėštumo savaitėmis, bet alkoholio sukelti pažeidimai galimi visą nėštumą.

Nustatyta, jog alkoholis, esantis nėščiosios kraujyje, per placentą keliauja į vaisiaus kraują ir jo koncentracija vaisiaus audiniuose būna tokia pat kaip ir motinos kraujyje.

Alkoholis greitai (per 30–60 min.) absorbuojamas iš virškinimo trakto. Alkoholis gerai tirpsta vandenyje ir riebaluose, o dėl sugebėjimo ištirpti riebaluose alkoholio koncentracija kraujyje ir smegenyse būna beveik vienoda. Iki 90% viso alkoholio yra skaidoma kepenyse. Alkoholio skilimui turi įtakos aplinkos ir genetiniai veiksniai. Alkoholis lengvai pereina per
placentą.

Alkoholis, vartojamas nėštumo metu, gali sukelti:

  1. Savaiminį persileidimą. Persileidimo priežastimi laikomas dėl alkoholio vartojimo ovuliacijos laikotarpiu atsiradęs kiaušinėlio pažeidimas, pasireiškiantis chromosominėmis ligomis ar įvairiais apsigimimais. Laikoma, jog savaiminio persileidimo rizika padidėja, kai nėščioji išgeria daugiau nei 3 SAV (30 g gryno alkoholio) per savaitę.
  2. Priešlaikinį gimdymą. Įrodytas alkoholio ir priešlaikinio gimdymo ryšys, nepriklausomai nuo to, ar alkoholis vartotas nėštumo pradžioje ar vėlesniu nėštumo laikotarpiu.
  3. Placentos atšokimą.
  4. Vaisiaus žūtį gimdoje. Net 1 SAV (10 g gryno alkoholio) per dieną gali padidinti vaisiaus žuvimo riziką ar sukelti priešlaikinį gimdymą.
  5. Vaisiaus judesių susilpnėjimą bei kvėpavimo judesių slopinimą.
  6. Vaisiaus augimo sulėtėjimą ir mažą gimimo svorį. Alkoholio vartojimas nėštumo metu trikdo vaisiaus augimą. Labiausiai vaisiaus augimą
    lėtina alkoholio sukeltas aminorūgščių ir gliukozės transporto per placentą blokavimas. Be to, vaisius, veikiamas alkoholio, kenčia ir nuo vitaminų (ypač B6) bei cinko trūkumo, sutrinka folinės rūgšties, gliukozės, retinoidų metabolizmas bei baltymų sintezė. Alkoholio poveikyje atsiranda vaisiaus skydliaukės hormono trūkumas, dėl to pažeidžiama augimo hormono gamyba ir išsiskyrimas. Vaisiaus augimą lėtina suaktyvėję prostaglandinai, sukeliantys placentos ir vaisiaus kraujagyslių spazmus bei audinių hipoksiją. Vaisiaus augimo slopinimas tiesiogiai priklauso nuo suvartojamo alkoholio kiekio.
  7. Su alkoholiu susijusius vaisiaus nervų sistemos pažeidimus. Jie dažnesni nei vaisiaus alkoholinis sindromas. Tai jau augančiam vaikui pasireiškiantys įvairūs atminties, dėmesio sutrikimai, socialinės adaptacijos problemos, kalbos ir matematinių sugebėjimų specifiniai pokyčiai, hiperkinetinės ir kitos elgesio problemos, prastesni mokymosi rezultatai. Pastebėtas vaisiaus nervų sistemos vystymosi sutrikimo ryšys su alkoholio vartojimu dažnai ir nedideliais kiekiais nėštumo pradžioje.
  8. Su alkoholiu susijusius gimimo defektus (šlapimą išskiriančių, širdies ir kaulų sistemų apsigimimai, įvairūs regėjimo ir klausos defektai).

Nėra saugios alkoholio dozės nėščiajai


Alkoholio poveikis per nėštumą gali lemti labai įvairius vaisiaus pažeidimų atsiradimą: augimo atsilikimą, centrinės nervų sistemos (CNS) funkcijų sutrikimus, veido srities ir galvos anomalijas, griaučių ir kitų sistemų anomalijas. Sunkiausias alkoholio nulemtas vaisiaus raidos sutrikimą – vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS). Daugiau nei 160 g gryno alkoholio
suvartojimas per savaitę (apie 10 litrų nestipraus alaus ar 20 mažų vyno taurių) nėštumo metu susijęs su vaiko intelekto sumažėjimu, o daugiau nei 120 g (15 SAV) alkoholio suvartojimas per savaitę sąlygoja mažesnį gimimo svorį.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė