1994 m. parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“, kuris
galioja iki šiol. Nors nėštumo nutraukimų skaičius sumažėjo, tačiau ši opi problema mūsų šalyje lieka kontroversiška, nes:
✓ nėra bendros koncepcijos, kuri apibūdintų gyvybės pradžios ir vystymosi stadijų klausimus;
✓ nėra įstatyminės bazės, todėl abortų statistika vis dar neaiški – ne visi atvejai gali būti registruojami;
✓ nėra sukurtos kompleksinės pagalbos moteriai ar šeimai krizinio nėštumo atvejais.
Ši problema labai jautri ir subtili, visuomenė ir bažnyčios atstovai nuolat diskutuoja dėl šeimos pasirinkimo laisvės bei vaiko teisės gimti, matyt, dėl šių priežasčių įstatymo atnaujinimas vis nukeliamas ir nepriimamas galutinis sprendimas.
Lietuvoje moteriai, atėjusiai pas gydytoją nutraukti nėštumo, psichologo pagalba yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kitose Europos šalyse po būtinosios specialistų konsultacijos nėščiajai suteikiamos kelios dienos savo sprendimui apgalvoti: Vokietijoje – trys, Nyderlanduose – penkios, Belgijoje – šešios, o Albanijoje – septynios dienos. Norint teikti kompleksinę pagalbą
moterims, kurios planuoja daryti abortą, reikėtų gerai suprasti priežastis, dėl ko jos priima tokį sprendimą. Lietuvoje nereglamentuojamas privalomas ir platesnis moters konsultavimas socialiniais, psichologiniais ir teisiniais aspektais, kai gali būti gilinamasi į jos sprendimo priežastis ir aptariamos įvairios alternatyvos siekiant išsaugoti moters nėštumą. Krizinio nėštumo konsultavimas galėtų būti ne tik psichologų, bet ir specialiai apmokytų socialinių darbuotojų veiklos sritis, kaip tai įtvirtinta užsienio praktikoje. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, iš viso 2019 m. įvyko 6436 abortai. Į šią statistiką įtraukiami persileidimai, abortai moters pageidavimu ir nėštumo nutraukimo atvejai dėl medicininių indikacijų.
Lietuvoje aborto prevencija ir pagalba moterims krizinio nėštumo atveju daugiau užsiima pavienės nevyriausybinės organizacijos, šalyje nevykdomos valstybinio lygio abortų prevencinės programos, nėra jų įgyvendinimo sistemos, trūksta politinės valios bei teisės aktų, kurie sukurtų tam prielaidas.
| Viešoji įstaiga „KRIZINIO NĖŠTUMO CENTRAS“ įkurtas padėti moterims bei poroms, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę, pogimdyvinę depresiją, vaikelio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar nėštumo nutraukimo. Organizacija siekia rūpintis psichine moterų sveikata krizinio nėštumo metu bei pagimdžius, o taip pat vykdyti abortų prevenciją Lietuvoje. „Mums rūpi tiek moters gerovė, tiek naujo žmogaus gyvybė. Suprantame moteris, kurios išgyvena dėl neplanuoto nėštumo, jaučiasi pasimetusios, vienišos, bijo, dėl ateities, ieško išeičių, tačiau jų neradusios pasirenka abortą“. Krizinio nėštumo centras: 1. Teikia nemokamą konfidencialią pagalbą moterims bei poroms krizinio nėštumo laikotarpiu. 2. Teikia tęstinę kompleksinę įvairių specialistų pagalbą neplanuotai besilaukiančioms ir dėl to su sunkumais susiduriančioms moterims bei poroms (materialinę, finansinę, socialinę, psichologinę, ginekologinę, teisinę, dulų, genetiko). 3. Teikia nemokamą pagalbą patyrus abortą, praradus vaikelį dėl persileidimo ar priešlaikinio gimdymo. 4. Teikia psichologinę pagalbą moterims, išgyvenančioms pogimdyvinę depresiją. 5. Skaito paskaitas gimnazinių klasių moksleiviams apie žmogaus gyvybės vystymąsi, neplanuotą nėštumą, aborto pasekmes bei atsakingus lytinius santykius. pagalba@neplanuotasnestumas.lt Tel. +370 603 57912 |
Pateikiame tyrimo, atlikto anoniminės anketinės apklausos būdu, rezultatus. Anketos buvo dalijamos VšĮ Vilniaus gimdymo namų Akušerijos skyriuje pagimdžiusioms moterims ir jų vyrams 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Tyrime gautos 602 anketos, iš kurių 340 užpildytos moterų ir 262 – vyrų.
• Atlikto tyrimo duomenimis, pagrindinės priežastys, dėl kurių moterys nutraukia nėštumą, – finansiniai sunkumai, emocinio palaikymo stoka ir vaiko tėvo ar artimųjų noras.
Kitos galimos nėštumo nutraukimo priežastys:
o nesuderinamumas su karjera ir darbu;
o negebėjimas išlaikyti vaiko;
o nenoras gadinti santykių su vaiko tėvu;
o tiksliai nustatytas norimų turėti vaikų skaičius (Europoje dažniausiai du),
o vėlesnis pirmojo gimdymo amžius (daugiau nei 30 metų).
• Daugelyje mokslinių tyrimų, kuriuose tiriamos nėštumo nutraukimo pasekmės, dažniausiai aprašomos medicininės aborto pasekmės – kraujavimas, infekcija, komplikacijos, susijusios su anestezija. Atliktame tyrime respondentai dažniau nurodė psichologines nėštumo nutraukimo pasekmes – kaltės jausmą ir emocinę krizę. Moterys dažniau nurodė medicinines pasekmes – kraujavimą ir nevaisingumą ateityje, o vyrai –
priklausomybių nuo alkoholio ir narkotikų vartojimo atsiradimą.
• Sprendžiant dėl nėštumo nutraukimo moterų ir jų vyrų nuomone, turėtų dalyvauti vyras, psichologas ir nėščiosios artimieji.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
