Rugsėjo 10 d. kasmet yra minima kaip savižudybių prevencijos diena. Šia data minima visame pasaulyje, nes savižudybė yra viena iš 20 pagrindinių mirties priežasčių. Kiekvienas prarastas gyvenimas reiškia kažkieno partnerį, vaiką, tėvą, draugą ar kolegą. Kiekviena savižudybė paliečia maždaug 135 aplinkinius, kurie išgyvena stiprų sielvartą, kaltės jausmą ar kitaip yra paveikiami artimojo netekties.
Savižudybė – sukrečiantis ir dažnai sunkiai suprantamas įvykis. Nusižudžius žmogui pirmiausia natūraliai kyla klausimas – „kodėl“? O žinojimas, jog žmogus iš prigimties linkęs išlikti gyvu, neleidžia suprasti, kas nutinka, kad jis nusižudė.
Nors klausimas „kodėl“ yra labiausiai kankinantis artimuosius, į jį vieningo atsakymo nėra. Vienareikšmiškai galima pasakyti tik tai, jog visos prie savižudybės privedusios priežastys sukelia žmogui nebepakeliamą psichologinį skausmą.
Vienos priežasties privedusios prie tokio poelgio dažniausiai nebūna. Savižudybė yra procesas – prie jos einama palaipsniui, vienam po kito sekant skausmingiems išgyvenimams, kai pasiekiama riba, jog žmogus nebegali ištverti to, ką jaučia. Tuomet vienintelis dalykas, apie ką žmogus galvoja – kaip nebejausti, o vienintelis matomas būdas – savižudybė.
Labai dažnai, kai žmogus sakosi pavargęs nuo gyvenimo, nematąs prasmės toliau gyventi, į tai arba numojama ranka, arba papasakojama apie kitus žmones, kuriems buvo dar blogiau. Nei viena, nei kita tokiam žmogui nepadės. Tikslas – nutiesti lieptą per nepasitikėjimo, nusivylimo ir beviltiškumo bedugnę ir suteikti žmogui viltį, kad bus geriau.Kas 40 sekundžių įvyksta savižudybė (Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos duomenimis), o tai reiškia, kad beveik kiekvieno iš mūsų aplinkoje yra žmonių, kurie gali siųsti signalus ir tiesiogiai arba netiesiogiai ieškoti pagalbos. Dažnas tiesiog bijo pamatyti šiuos signalus dėl nežinojimo kaip padėti ir kur nukreipti.
Kaip bendrauti? Ramus, atviras, atsargus, palankus ir nesmerkiantis kalbėjimo būdas palengvina bendravimą – nuoširdžiai ir šiltai išklausykite, elkitės pagarbiai, domėkitės ir pasitikėkite.
Ką daryti ?
- Išklausyti, suprasti, būti ramiam.
- Rodyti dėmesį ir atidumą.
- Rimtai įvertinti situaciją ir rizikos laipsnį.
- Išsiteirauti apie ankstesnius bandymus žudytis.
- Išanalizuoti kitokias išeitis iš padėties.
- Išklausinėti jį apie savižudybės planą.
- Laimėti laiko, kol pavyks susitarti.
- Pasitelkti į pagalbą kitus.
- Pašalinti savižudybės priemones (jeigu tai įmanoma).
- Veikti – pranešti kitiems, pasitelkti juos į pagalbą, esant didelei rizikai nepalikti šio asmens vieno.
Kviečiame naudotis esamu informaciniu pagalbos resursu www.tuesi.lt, skirtu asmenims, esantiems savižudybės krizėje arba jų artimiesiems ir specialistams. Visos išvardintos tikslinės grupės gali rasti naudingą informaciją apie pagalbos galimybes Lietuvoje.
Informaciją pagal „Jaunimo linijos“ ir Sveikatos mokslų ir ligų prevencijos centro duomenis parengė Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
