VYRESNIO AMŽIAUS ASMENŲ TRAUMOS IR JŲ PREVENCIJA

Daugiau nei trečdalis vyresnio amžiaus – 65 metų ir vyresnių – žmonių patiria traumas. Jie priklauso didesnės rizikos grupei dėl sveikatos problemų, regėjimo susilpnėjimo ir eisenos sutrikimų. Daugiau nei pusė tokių traumų yra linkusios kartotis. Maždaug 1 iš 10 vyresnio amžiaus žmonių traumų baigiasi rimtais sužeidimais, tokiais kaip šlaunikaulio lūžiai, įvairūs minkštųjų audinių sužeidimai bei galvos traumos. Moterys traumas patiria dažniau nei vyrai. Traumos lemia maždaug 10 proc. visų apsilankymų pas gydytoją ir sudaro 6 proc. skubių hospitalizacijos atvejų tarp vyresnio amžiaus žmonių. Nepriklausomai nuo sveikatos būklės, traumos yra susijusios su judesių, kurie reikalingi tokiai veiklai kaip apsirengimas, maudymasis vonioje, namų tvarkymas, susilpnėjimu.

Dažniausia senyvo amžiaus asmenų traumų priežastis – nukritimai. Pažeidžiamiausia grupė – 85 m. ir vyresni asmenys. Žmogui senstant rizika nukristi ženkliai padidėja – apie 30 proc. 65 m. ir vyresnių asmenų bei 50 proc. 80 m. ir vyresnių asmenų nukrenta kiekvienais metais.

Dėl nukritimų 2019 m. Lietuvoje mirė 299 65 m. ir vyresni asmenys, iš jų 175 moterys ir 124 vyrai. Šiaulių rajone dėl nukritimų 2019 m. mirė 9 65 m. ir vyresni asmenys, iš kurių 6 vyrai ir 3 moterys. 2019 m. Šiaulių rajone ambulatoriškai traumas gydėsi 545 65 m. ir vyresni asmenys, iš kurių 342 moterys ir 203 vyrai. 2019 m. Šiaulių rajone stacionare traumas gydėsi 229 65 m. ir vyresni asmenys, iš kurių 141 moteris ir 88 vyrai (plačiau: Vyresnio amžiaus žmonių susižalojimai dėl nukritimų: Šiaulių rajono apžvalga).

Vyrai dažniau griūna lauke, o moterys – namuose. Namie įvyksta 48 proc. visų griuvimų, iš jų trečdalis − miegamajame. Daugelis griuvimų įvyksta užsiimant kasdiene veikla: einant, sėdantis, stojantis, dirbant namų ruošos darbus. Apie 32 proc. griuvimų įvyksta keliantis iš lovos, apie 10 proc. – lipant laiptais. 

Traumų namuose priežastys:

  • Kliūtys kelyje (kilimai, ne vietoje padėti daiktai, laidai, šlapios grindys ir kt.);
  • Blogas namų išplanavimas (aukštas durų slenkstis, per žemas arba per aukštas klozetas ir kita.);
  • Regos, klausos, pusiausvyros sutrikimai;
  • Įvairios ligos;
  • Silpnumas;
  • Medikamentų vartojimas.

Patarimai, kaip išvengti traumų namuose:

  • Įrengti gerą apšvietimą namuose;
  • Dažnai naudojamus daiktus sudėti lengvai prieinamose vietose;
  • Prieš einant patikrinti ar grindys nėra slidžios, šlapios;
  • Pašalinti kliūtis kelyje (nereikalingus daiktus, nepritvirtintus laidus, netinkamus kilimus ir kita);
  • Iš sėdimos ir gulimos padėties keltis lėtai, kad neapsvaigtų galva;
  • Lipdami laiptais nusiimkite skaitymo akinius ir neskubėkite;
  • Vartoti tinkamus medikamentus, kurie nesukelia galvos svaigimo, silpnumo. Reguliariai mankštintis, nes dėl fizinio aktyvumo stiprėja raumenys, sąnariai, kaulai, lengviau išlaikyti pusiausvyrą;
  • Subalansuotai maitintis, nes tokia mityba stiprina organizmą – taip pat ir kaulus;
  • Jei reikia, naudokite judėjimo priemonę;
  • Nebijoti prašyti pagalbos (atsistojant, lipant, einant ir kita).

Traumų lauke priežastys:

  • Netvarkingos šaligatvio plytelės;
  • Laiptai be turėklų;
  • Laiptai su netvarkingais kraštais;
  • Blogas apšvietimas: per silpnas ar per stiprus (kai akina);
  • Sniegas, ledas ar drėgni lapai ant laiptų ar šaligatvio;
  • Ilgos pėsčiųjų perėjos be salelių;
  • Per mažai laiko pereiti gatvę (per trumpai dega žalia šviesoforo šviesa).

Pavojingas elgesys, didinantis tikimybę patirti traumas:

  • Netinkama, nepatogi, slidžiais padais avalynė. Vaikščiojimas lauke, kai slidu;
  • Ilgų drabužių dėvėjimas;
  • Staigūs judesiai, pavyzdžiui, staigiai keliamasi iš lovos, nuo kėdės. Jei keliantis dažnai svaigsta galva, aptemsta akyse, reikia kreiptis į gydytoją.
  • Neapdairus vaistų, kurie veikia koordinaciją, slopina reakciją (raminamieji, migdomieji ir pan.), vartojimas;
  • Nesaikingas alkoholio vartojimas (iki pusiausvyros sutrikimų ar sveikos nuovokos praradimo);
  • Bandymas pasiekti sunkiai pasiekiamus daiktus, kai galima paprašyti kito žmogaus, kad paduotų;
  • Sunki rankinė ar nešulys, trikdantys pusiausvyrą.

Kaip išvengti traumų lauke?

  • Naudokitės lazdele ar kita judėjimo priemone, nes tai padės išlaikyti pusiausvyrą;
  • Ženkite mažais žingsniais, stenkitės, kad kūno pusiausvyros centras visada būtų tiesiai virš pėdų;
  • Jeigu teks eiti slidžia kelio danga (esant ledui ar nukritusiems drėgniems medžių lapams), rinkitės patogius lygiapadžius batus su guminiais padais;
  • Nelaikykite rankų kišenėse;
  • Vienu metu neneškite daug sunkių pirkinių krepšių, ypač lipdami laiptais;
  • Tamsiu paros metu būtinai naudokite šviesą atspindinčius atšvaitus, neapšviestose gatvėse pasišvieskite žibintuvėliais;
  • Lipdami laiptais, į transporto priemones ar iš jų, laikykitės už turėklų, stebėkite kliūtis kelyje;
  • Vedžiodami šunį lauke būkite labai atidūs, nes šuniui patempus pavadį labai lengva prarasti pusiausvyrą;
  • Iš sėdimos padėties kelkitės lėtai, kad neapsvaigtų galva;
  • Nebijokite prašyti pagalbos (atsistojant, lipant laiptais, einant ir kt.);
  • Reguliariai mankštinkitės, nes dėl fizinio aktyvumo stiprėja raumenys, sąnariai, kaulai, lengviau išlaikyti pusiausvyrą.

Lietuvos sporto universiteto dėstytoja Kristina Visagurskienė rekomenduoja senjorams mankštintis namuose ir dalijasi naudingais pratimais bei patarimais:


Remiantis HI, SMLPC informacija parengė Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Raminta Maciūnaitė

Šrifto dydžio keitimas
Kontrastas