Gegužės 10 d. visame pasaulyje minima Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimą inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2000 m.
PSO teigia, kad sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes sveikatą bei gyvenimo trukmę apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys, apie 20 proc. – gyvenamoji aplinka, apie 20 proc. – paveldimumas ir tik 10 proc. sveikata priklauso nuo medicinos pagalbos. Įrodyta, kad yra žymiai pigiau sudaryti sąlygas žmogui nesusirgti, negu susirgus jį gydyti. PSO ragina daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant gyventojų sveikos gyvensenos ugdymą.
Sveika gyvensena – tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą.
Pagrindiniai sveikos gyvensenos veiksniai:
- sveika, racionali mityba,
- optimalus fizinis aktyvumas,
- grūdinimasis,
- racionali darbo ir poilsio kaita,
- asmens higiena ir kūno priežiūra,
- psicho-emocinis stabilumas,
- saugios ir sveikos aplinkos kūrimas,
- žalingų įpročių atsisakymas ir kt.
Labai svarbus sveikos gyvensenos veiksnys yra fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas gali būti įtrauktas į įvairias asmens gyvenimo sritis: laisvalaikio, profesinę, namų ruošos, mobilumo (transporto).
Rekomendacijos fizinei veiklai pagal PSO:
- Ne mažiau 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinė veikla 5 dienas per savaitę suaugusiems sumažina pavojų susirgti šiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis:
- širdies ir kraujagyslių ligomis;
- insultu;
- II tipo cukriniu diabetu;
- storosios žarnos vėžiu;
- krūties vėžiu.
- Didesnis fizinės veiklos intensyvumas teikia ir didesnę naudą sveikatai, ir tinkamas pvz., kompleksinei antsvorio ir nutukimo profilaktikai bei gydymui.
- Fizinio krūvio intensyvumas turi būti toks, kad apie 40–50 proc. padidintų širdies susitraukimų dažnį ir kvėpavimą, lyginant su ramybės būkle, bei padidintų prakaitavimą.
- Fizinio krūvio rūšis arba veiklos pobūdis pasirenkamas individualiai pagal asmens sveikatos būklę, fizinį pajėgumą ir galimybes. Tai gali būti pvz., greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šuoliukai su šokdyne, aerobika ar pramoginiai šokiai, bėgiojimas, krepšinis ar futbolas ir t. t.
- Svarbu poilsio tarp fizinio krūvio intervalų trukmė bei paties poilsio pobūdis. Poilsis būtinas, kad raumenyse atsinaujintų energetinės medžiagos ir pasišalintų jų skilimo produktai. Būtina pabrėžti, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų fizinė veikla turi būti reguliari.
- Intensyvus fizinis krūvis dozuojamas griežtai laikantis individualumo principo ir atsižvelgiant į sportuojančio amžių, lytį (moterims mažesnis), asmeninį bendrą fizinį pajėgumą, kūno svorį (turintiems didelį nutukimo laipsnį, krūvis dozuojamas itin atsargiai), lėtinius susirgimus.
Fizinis aktyvumas – viena svarbiausių kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonių.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė
