SVARBIAUSI KRITERIJAI RENKANTIS DANTŲ PASTĄ

By 2020-02-2416 gegužės, 2022Aktualijos, Burnos sveikata

Visi esame skirtingi ne tik išvaizda ar charakterio savybėmis, bet skiriasi ir mūsų burnos ertmė, dantys ir net tarpdančiai. Dėl šios priežasties labai svarbu rasti individualų, mūsų anatomijai, amžiui ir sugebėjimams tinkamiausią burnos ertmės priežiūros metodą. Svarbiausia priemonė burnos priežiūrai – dantų pasta. Kaip pasirinkti tinkamą?

Svarbiausi dantų pastos
pasirinkimo kriterijai yra šie:

* dantų pasta turi saugoti
dantis ir dantenas nuo žalingų veiksnių;
* ji turi nežaloti dantų ir dantenų;
* paciento amžius;

*dantų ir dantenų būklė;

*akmenų susidarymo intensyvumas;

* paviršinių dėmių susidarymas;

* dantų jautrumas.

Pati dantų pasta nepadeda mechaniškai šalinti apnašų – nėra reikšmingo skirtumo valantis dantis su ar be pastos. Tačiau, priklausomai nuo veikliosios medžiagos, pastos gali būti skirtos ėduonies profilaktikai ar priešuždegiminės, skirtos periodonto ir burnos gleivinės ligų profilaktikai.

Pagal kokius kriterijus ir į kokias sudėtines dalis reikėtų kreipti dėmesį renkantis dantų pastą?
Fluoras. Efektyviausia dantų ėduonies profilaktikos priemonė – tai fluoro turinčių dantų pastų naudojimas. Daugelio dantų pastų sudėtyje yra 1100-1500 ppm fluoro. Per pirmąją dantų valymo minutę fluoras skverbiasi į danties emalį kaip fluorapatitas, kalcio fluoridas ar net laisvas fluoras. Išskalavus burna po dantų valymo fluoro koncentracija seilėse sumažėja iki 1 ppm ar net mažiau. Tačiau dantys ir burnos gleivinė išskiria fluorą į seiles. Seilių tyrimai rodo, kad fluoro koncentracija tarp dantų valymų yra 0,02-0,08 ppm. Naudojant ekologiškas befluores dantų pastas neužkertamas
kelias dantų ėduonies atsiradimui, negydo dantenų uždegimo. Tokios pastos tinka neturintiems dantų ir nešiojantiems protezus, taip pat nešiojantiems protezus ant implantų (didelė fluoro dozė gali sukelti implantų koroziją), alergiškiems tam tikroms dantų pastų dalims.

Ploviklis (SLS). Prieštaringai vertinama dar viena sudėtinių dantų pastos dalių – putojanti medžiaga arba ploviklis (detergentas). Ji sudaro 1-2 procentus dantų pastos kiekio. Tai sintetinis ploviklis, dažniausiai – Na lauril-sulfatas, žymimas SLS. Jis yra gana stiprus ir agresyvus detergentas,
kuris džiovina burną, o sausumas yra vienas iš daugelio blogą burnos kvapą lemiančių faktorių. Patekęs į burnos ertmę SLS atakuoja baltuosius kraujo kūnelius bei juos naikina, ko pasekoje yra sukeliamas gleivinės išplonėjimas bei abrazijos, todėl gali susiformuoti skausmingos burnos gleivinės opelės. Rekomenduojama rinktis dantų pastą be šio ploviklio.

Abrazyvumas (RDA). Abrazyvas skirtas mechaniškai valyti dantis, poliravimo medžiaga-paviršių lyginti, padaryti jį atsparesnį bakterijų tvirtinimuisi, svarbu, kad abrazyvas nepažeistų danties audinių. Renkantis dantų pastą, būtina atkreipti dėmesį į jos abrazyvumą, kuris išreiškiamas RDA (angl. Relative Dentine Abrasivity) reikšme. Pastos skirstomos į mažai abrazyvias, kurių RDA yra iki 55, vidutinio abrazyvumo tos, kurių RDA svyruoja tarp 60–80, o didelio abrazyvumo yra tos, kurių RDA indeksas yra 80–120. Mažo abrazyvumo dantų pastos tinka esant dantų nusidėvėjimui, erozijoms, dantų jautrumui, apsinuoginusioms šaknims. Kitais atvejais kasdieniniam naudojimui galima naudoti vidutinio abrazyvumo dantų pastas. Didelio abrazyvumo dantų pastos paprastai nerekomenduotinos kasdieniniam vartojimui. Jas keletą kartų per savaitę galima naudoti tuomet, kai yra didesnė apnašų (įskaitant ir pigmentuotų, kai žmogus rūko, geria daug kavos, arbatos) kaupimosi rizika arba dantų emalyje nestebimos erozijos, nėra nusidėvėję dantų kakleliai, dantys nėra nudilę.

Yra daug įvairiausių pastų rūšių: gydomosios, profilaktinės, ekologiškos, vaikiškos ir kt.

Pirmiausiai, ką reikėtų padaryti renkantis dantų pastą, tai pasikonsultuoti su odontologu, kuris rekomenduos ją pagal esamą dantų būklę, periodonto bei burnos gleivinės būklę, amžių, bendrą sveikatos būklę, polinkį konkrementų kaupimuisi, rūkymą, dantų jautrumą ir kitus veiksnius. Pagal naujausias rekomendacijas dantų pastos išskalauti nereikia, po dantų valymo užtenka tik išspjauti susikaupusias seiles.

Dantų pastos sudėtis nėra tokia svarbi, kaip reguliarus mechaninis dantų valymas.

Vaikų dantų pastos

0-3 metų amžiaus vaikams – dantenas valyti ir masažuoti dar neišdygus dantims, pasirodžius pirmajam dantukui būtina sudrėkintu marlės gabalėliu nuvalyti apnašas. Pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų.

3-6 metai. Vaikams patariama vartoti pastas, mažai turinčias fluoro iki 6 m. (1000 ppm.). 6-12 m. (1000 ppm.) Paaugliams ir suaugusiems (nuo 1000 ppm.) 

Dantų pastos, turint burnoje keramikos protezus

Jei burnos ertmėje yra metalo keramikos protezai, negalima vartoti parūgštinto MFP (natrio monofluorfosfato ) bei daug fluoro turinčių pastų, nes gali sukelti koroziją. Šiuo atveju reikėtų naudoti Na F nedidelį kiekį turinčias pastas (jei likę dar yra tikrų dantų).

Dantų apnašoms mažinti ir gingivito bei periodontito profilaktikai ir gydymui skirtos pastos

Jose yra antibakterinių ir uždegimą slopinančių medžiagų, tokių kaip chlorheksidinas, alavo fluoridas, chloro dioksidas, natrio rūgštusis karbonatas, vandenilio peroksidas, fermentai.

Dantų pastos mažinančios akmenų susidarymą

Jose yra tirpiųjų fosfatų, kurie slopina kristalizacijos centrų susidarymą ir amorfinio kalcio virtimą hidroksilapatitu. Šios pastos veiksmingos jau atlikus profesionaliąją burnos ertmės higieną. Ilgai vartojant, gali atsirasti dantų jautrumas.

Dantų pastos dantų jautrumui mažinti

Jų sudėtyje yra kalio nitratas, kalio chloridas, stroncio chloridas, natrio citratas, fluoridai. Šios medžiagos stabdo skausmo plitimą, uždaro atvirus dentino kanalėlius.

Antikariozinės pastos

Tai fluoro  bei jo junginių turinčios pastos. Pastos su amino fluoridais, gali geriau prasiskverbti į gilesnius emalio sluoksnius.

Balinamosios pastos

Jos panaikina tik išorines dėmes, atsiradusias nuo tabako, kavos, arbatos, maisto pigmentų, esančias pelikulėje, tačiau nepašalina dantų struktūroje įsiskverbusių dėmių. Pastos turi savyje daugiau abrazyvo, fermentų, rūgščiojo karbonato (sodos). Tokių pastų vartoti vaikams negalima. Balinamąją pastą rinktis reikia itin atidžiai, kadangi joje neturi būti tokių medžiagų kaip silicio dioksido ir aliuminio oksido, kad nepažeistų emalio.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė