Gruodžio paskutinę savaitę l/d ,,Nykštukas“ vyko baigiamasis projekto ,,Vaistažolių galia“ etapas. Visuomenės sveikatos specialistė supažindino vaikus su vaistingaisiais augalais, jų nauda sveikatai. Vaikams papasakojo apie gausybę žolelių, kurios turi gydomųjų savybių. Vaikai turėjo galimybę apžiūrėti arbatas įprastuose pakuotėse, kurios buvo eksponuojamos arbatų parodėlėje. Nykštukiečiai sugužėjo į salę ir pasidarė tikrą arbatos vakarėlį, kuris vadinosi ,,Vaistažolių galia”. Auklėtoja ,,Žalioji vaistinė žolelė“ kvietė kiekvienos grupės vaikus pristatyti savo vaistines žoleles, kurias augino, laistė ir prižiūrėjo visą vasarą. Po to visi skanavo, degustavo ir ragavo įvairiausių arbatėlių: ramunėlių, čiobrelių, ežiuolių, mėtų, melisų ir kt. Skaniausi kvapai pasklido po darželį.
Vaistažolės – tai gydomųjų savybių turintys augalai. Žinoma virš 12000 jų rūšių. Vaistažolės auga miškuose, krūmuose, upių ir ežerų pakraščiuose, pelkėse, laukuose. Auginami vaistinė ramunė, pipirmėtė, vaistinis valerijonas, paprastasis kmynas, paprastasis raudonėlis, vaistinė medetka, vaistinė melisa ir kai kurie kiti. Gydomąsias vaistažolių savybes lemia veikliosios medžiagos. Jos kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse. Daugelis vaistinių augalų yra vitaminingieji: erškėtis, šaltalankis; kai kurie yra kartu ir nuodingi: rusmenė, pakalnutė, kelminis papartis, prieskoniniai: čiobrelis, krapas, kmynas, petražolė. Iš vaistinių augalų bei jų mišinių gaminami nuovirai, ištraukos, užpilai, sultys, milteliai, tabletės, tepalai. Daromos vaistinių augalų ir jų mišinių gydomosios vonios, inhaliacijos, pavilgai, kokteiliai.
Vaistinių augalų preparatai yra mažiau kenksmingi už cheminius, rečiau sukelia alergiją.
Gydymą vaistiniais augalais skiria gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio amžių, ligas, kitus jo gydymo būdus. Vaistiniai augalai renkami tada, kai juose yra daugiausiai veikliųjų medžiagų. Stiebai su lapais ir žiedais renkami jų žydėjimo pradžioje, pjaunama viršutinė 25-30 cm. ilgio dalis. Pumpurai – beržo, pušies, tuopos – pjaunami su šakutėmis anksti pavasarį, kai pradeda brinkti. Lapai skinami tik pražydę. Vaistams vartojamas visas žiedynas – ramunės, liepos, šlamučio, graižai – medetkos arba tik žiedo dalys – rugiagėlės vainiklapiai. Vaisiai renkami visiškai prinokę, išskyrus kmyną, krapą, kalendrą, kurie pjaunami ne visai prinokę, džiovinami, vėliau kuliami. Šaknys ir šakniastiebiai kasami pavasarį arba rudenį, kai sunyksta antžeminės augalo dalys. Žievę geriau lupti pavasarį, dar lapams neišsiskleidus. Vaistinei žaliavai tinka nesueižėjusi, neapsamanojusi iki 4 metų amžiaus ąžuolo, šaltekšnio, putino žievė. Lapų, žiedų negalima spausti, nes jie greitai tamsėja, kaista ir dėl to juose mažėja veikliųjų medžiagų. Vaistažoles turėtų rinkti tik tie, kurie jas labai gerai pažįsta. Vaistinei žaliavai netinka kenksmingomis medžiagomis užteršti augalai (augantys prie chem. gamyklų, kelių, elektrinių, tvartų, mieste, sąvartynuose), t.p. apdžiūvę, dėmėti, pažeisti ligų ar kenkėjų. Surinkta žaliava džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ar tamsioje patalpoje. Žaliava išdžiūsta per 3-5 dienas. Išdžiūvusi sudedama į maišus, dėžes ar uždarus indus (kvapi) ir laikoma tamsiose sausose patalpose.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, E. Vaznienė
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, E. Vaznienė
Parengta pagal: https://netradicinemedicina.com/fitoterapija-gydymas-zolelemis/
