Vaiko emocinė gerovė yra gebėjimas būti laimingu ir savarankišku, pažinti ir valdyti emocijas, pasitikėti savimi, patirti empatiją, būti atidžiu ir dėmesingu kitiems žmonėms, gebėjimas konstruktyviai spręsti problemas ir būti atspariu gyvenimo sunkumams.
Pirmųjų vaikystės metų patirtis svarbi visam gyvenimui. Emociniai ryšiai susiformavę pirmaisiais metais padeda vaikui augti sveikam ir jaustis saugiai, daro įtaką jo savivertei bei vėlesniems santykiams su žmonėmis. Visos šios savybės gali padėti vaikams sėkmingai įveikti gyvenimo sunkumus, taip pat, gali padėti tvirtą pagrindą asmeniniam augimui bei leidžia vaikams pasinaudoti gyvenimo teikiamais privalumais ir galimybėmis.
Teigiama, jog vaikų nepriežiūra ankstyvame amžiuje, augimas disfunkcinėje šeimoje, blogi santykiai su bendraamžiais mokykloje, smurto patyrimas yra rimti psichikos sveikatos sutrikimų rizikos veiksniai. Todėl taikant ankstyvąsias intervencijas mokykloje, gerinant tėvystės įgūdžius ir psichologinę atmosferą mokykloje galima duoti svarbų indėlį stiprinant visuomenės psichikos sveikatą ir gerovę.
Bloga psichikos sveikata vaikystėje turi pasekmių suaugus – menkas išsilavinimas, mažesnis darbingumas ir produktyvumas, mergaitėms didėja ankstyvų nėštumų rizika, polinkis į nusikalstamumą ir smurtą, didesnė benamystės rizika, nesveiko gyvenimo būdo ir didesnė sveikatos sutrikimų rizika.
PROGRAMOS KŪDIKIAMS IR IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAMS
Tėvystės įgūdžių gerinimas. Tėvystės įgūdžių mokymų tikslas – sukurti stiprų tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį, formuojant vaiko pasitikėjimą savimi, atskleidžiant jo kūrybiškumą, tėvus mokant sėkmingai spręsti vaiko ugdymo ir auklėjimo klausimus, nenaudojant smurtinių auklėjimo būdų bei jaustis laimingais ir savimi pasitikinčiais tėvais.
Europoje įgyvendinamos efektyvios tėvystės programos: Pozityvi tėvystės programa (Triple P Positive Parenting Programme), Tėvystės įgūdžių lavinimo programa (Parents Effectiveness Training (P.E.T.), žiniasklaida pagrįstos programos (Parentchanneltv.com; Netmums.co.uk), Spaudimą patiriančių tėvų programa (Parents under Pressure), Nepaprastųjų metų programa (Incredible Years), Tėvų mokymas (Parent Effectiveness Training) ir kt.
Tėvų psichikos sveikatos atpažinimas ir pagalbos užtikrinimas. Pirmosiomis dienomis po gimdymo nemaža dalis (apie 80 proc.) moterų išgyvena nerimą, dirglumą, nuotaikų kaitą, išsekimą, norą verkti, juoktis, gailestį sau ir vaikui. Daugeliui gimdyvių ši būsena („motinystės liūdesys“) susitvarko per 2-3 savaites, tačiau gali trukti ilgiau ir pamažu blogėti iki pogimdyvinės depresijos. Labai svarbu laiku atpažinti besivystančią ligą ir skatinti tėvus kreiptis pagalbos.
Specifinė pagalba pažeidžiamiems vaikams. Vaikų emocinei gerovei kyla didesnė rizika, jeigu šeimoje susiduriama su smurtu, jei tėvai piktnaudžiauja alkoholiu ar vartoja kitas psichoaktyviąsias medžiagas, turi psichikos sveikatos problemų arba serga rimtomis lėtinėmis ligomis. Taip pat, kai vaikai auga skurstančiose, nepilnose šeimose, jeigu bent vienas iš tėvų vaiko gimimo laikotarpiu yra nepilnametis, yra užaugęs vaikų globos įstaigoje, turi kalbos ar bendravimo problemų.
Manoma, kad svarbų vaidmenį identifikuojant pažeidžiamesnius vaikus galėtų atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos (moterų konsultacijos nėštumo priežiūros metu, gimdymo namų personalas, naujagimis namuose lankančios slaugytojos, pediatrai ir šeimos gydytojai). Paaugusiems vaikams naudinga lankyti ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigas, kur aktyviojo ugdymo specialistai gali suteikti vaikams reikalingą palaikymą ir padėti atskleisti jų galimybes.
PROGRAMOS VAIKAMS LANKANTIEMS PRADINĘ MOKYKLĄ
Pagalba vaikams su psichikos sveikatos problemomis. Veikla, nukreipta į vaikus, kurie galimai išgyvena depresiją ar nerimą, patiria emocinį stresą, turi bendravimo sunkumų, pasižymi žema saviverte, išgyvena tėvų skyrybas arba netektį, turi elgesio problemų.
Smurto ir patyčių mokykloje prevencija. Vaikai, susiduriantys su patyčiomis ar smurtu mokykloje, dažnai jaučia baimę ar netgi depresiją. Šiems vaikams gali atsirasti įvairūs psichosomatiniai simptomai: galvos, pilvo skausmai, miego, apetito sutrikimai. Dėl patiriamų patyčių vaikai gali vengti mokyklos, gali prastėti jų pasiekimai. Besityčiojančio vaiko elgesys gali ilgainiui peraugti į kitokį agresyvų elgesį. Be to, mokykloje esant dažnoms patyčioms išsikreipia vertybių sistema: tolerancija, pagalba kitam, draugiškumas tampa nevertinamu elgesiu. Mokyklose turėtų būti parengtos smurto ir patyčių prevencijos strategijos, kurios įtrauktų visą mokyklos bendruomenę.
Parama tėvams ir globėjams. Būtų naudinga, jeigu mokyklos galėtų padėti tėvams tobulinti jų tėvystės įgūdžius. Tai galėtų būti daroma suteikiant informaciją asmeniškai, organizuojant užsiėmimus mažoms grupėms. Taip pat, programos gali būti organizuojamos tikslinei pažeidžiamų vaikų ar tėvų grupei.
PROGRAMOS VAIKAMS LANKANTIEMS VIDURINĘ MOKYKLĄ
Jaunų žmonių įgalinimas. Vidurinėje mokykloje labai svarbus jaunų žmonių įtraukimas į sprendimų priėmimą ir emocinės gerovės siekimo procesą. Taip skatinamas jaunų žmonių savarankiškumas ir atsakomybės jausmas. Taip pat jauni žmonės gali atlikti svarbų vaidmenį palaikant bendravimo problemų turinčius mokyklos bendruomenės narius, kurie galėtų būti konsultuojami kur, kada ir kaip jie gali kreiptis pagalbos dėl asmeninių rūpesčių (socialinių, emocinių, psichologinių ar kt.), užtikrinant pagalbos konfidencialumą ir jaunų žmonių teises.
Dėmesys mokyklų personalui. Svarbu užtikrinti personalo tobulėjimo galimybę bei aprūpinimą reikiamomis priemonėmis. Naudinga organizuoti mokymus personalui temomis – asmeninio streso įveikimo galimybės, efektyvaus elgesio valdymas, emocinių ir elgesio sunkumų identifikavimas, informacijos suteikimas ir nukreipimas psichikos sveikatos priežiūros specialistams, tam tikrų medicininių būklių žinios, pvz., epilepsija.
Integruotas socialinių ir emocinių įgūdžių mokymas. Vidurinėje mokykloje socialinių ir emocinių įgūdžių temos turėtų apimti motyvacijos ir savarankiškumo klausimus, problemų sprendimo ir konfliktų valdymo įgūdžius, darbą komandoje, kaip suprasti ir valdyti jausmus, aptarti santykių su tėvais, globėjais ir bendraamžiais temas.
Parama tėvams ir globėjams. Manoma, kad šiame etape tėvams reikalinga pagalba gerinant jų tėvystės įgūdžius. Tai gali būti informacijos platinimas, mokymai mažose grupėse.
Informaciją parengta pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro rekomendacijas vaikų emocinės gerovės stiprinimui
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lina Norkienė