PAGIMDŽIUSIŲ MOTERŲ PSICHINĖ (EMOCINĖ) SVEIKATA

Ar mamos liūdi gimus kūdikiui?
Labai daug mamų (50-85 proc.) po vaikelio gimimo praėjus vos keletui dienų ir aprimus pirmajam džiaugsmui, pajunta labai netikėtus ir net gąsdinančius ženklus. Ji suvokia, kad visiškai nebesusigaudo savo jausmuose – čia jai norisi juoktis, čia verkti, tampa nekantri, sudirgusi, ją erzina, jaudina net smulkmenos, dalykai, į kuriuos anksčiau net nekreipdavo dėmesio. Užplūsta didžiulis liūdesys, moteris jaučiasi nepasitikinti savimi, įsitempusi, pavargusi, nerami, prislėgta. Taip jaustis normalu keletą dienų, savaitę ar dvi po gimdymo. Ši savijauta kaip staiga užėjo, taip staiga ir pranyksta. Tačiau maždaug vienai iš aštuonių
moterų ši savijauta ne pagerėja, o pereina į pogimdyminę depresiją.


Pogimdyvinės depresijos požymiai
Atsiradimo priežastys yra labai įvairios: genetiniai, socialiniai faktoriai, įvairūs stresai bei moters emocinė būklė.

Ši būklė paliečia visą šeimą – matydama savo tariamą „nekompetenciją“ būti mama, jausdama kaltę, neviltį, išgyvena ir kankinasi pati mama. Tačiau sutrikdoma ir vaiko raida, nes mama negali atlikti jai ankstyvuoju vaiko raidos metu skirtų psichologinių uždavinių. Kenčia ir vyras – vyrų būklė siejasi su jų vaiko mamos sveikata. Kartais gali pasireikšti tokie patys depresijos požymiai, kaip ir motinoms.

  • Ryškus nuotaikų svyravimas
  • Gausus verkimas
  • Apetito praradimas arba valgymas dauG daugiau nei įprasta
  • Nemiga
  • Nuolatinis nuovargis ir energijos praradimas
  • Nusivylimas gimdymu arba savo išvaizda po jo
  • Sumažėjęs susidomėjimas mėgstama veikla
  • Intensyvus dirglumas ir pyktis
  • Baimė, kad nesate gera mama
  • Beviltiškumas
  • Apgailestavimas dėl naujos padėties (naujA atsakomybė, gyvenimo ritmo pasikeitimas).
  • Sumažėjęs sugebėjimas aiškiai mąstyti susikaupti ar priimti sprendimus
  • Stiprus nerimas ir panikos priepuoliai
  • Mintys pakenkti sau ar savo kūdikui
  • Pasikartojančios mintys apie savižudybę

Pogimdyvinės depresijos priežastys
Priežasčių daug ir sunku išskirti svarbiausiąją. Šią būklę lemia endokrininiai pokyčiai, bendra kūno sveikata, psichikos sunkumai praeityje.
👶Nėštumo bei pogimdyminiu laikotarpiu moters organizme vyksta tikros hormonų (estrogeno ir progesterono) audros. Kiti hormonai, kuriuos gamina skydliaukė, taip pat gali smarkiai sumažėti – tai gali sukelti nuovargį, vangumą ir depresiją. Daugybė emocinių-psichologinių niuansų, kurie labai svarbūs, ir keli iš jų, susidėję vienu metu, gerokai apsunkina moters savijautą.
👶Jei tai pirmas vaikas, tapimas mama yra neišvengiamas šokas. Atrodo, vaikas vis tiek ateina per greitai, kai tėvai dar pilnai nepasiruošę jo priimti. Staiga mama tampa ištisą parą atsakinga už bejėgį žmogų. Ši atsakomybė slegia – daug bejėgiškumo, nerimo, abejonių, vienatvės. Reikia laiko įgyti pasitikėjimo savimi šioje naujoje situacijoje. Savijautą gali dar labiau apsunkinti pernelyg dideli moters reikalavimai sau.
👶Netrukus moteris pastebi, kad jos laisvė dingo. Dažna moteris pasakoja besijaučianti tarsi voverė rate – vaikas, visa buitis, vėl vaikas, ir taip kasdien. Įvertinimo, pripažinimo, kurio taip trūksta, pavyksta sulaukti ne kiekvienai.
👶Po gimdymo beveik kiekviena moteris yra nepatenkinta savo išvaizda. Staiga pasikeičia santykiai ir moters vaidmuo šeimoje. Iš žmonos ji tampa mama. Reikia laiko susivokti naujame vaidmenyje.
👶Jei vaikas nebe pirmas, reikia papildomų jėgų ir laiko padėti vyresnėliui rasti savo naują vietą pagausėjusioje šeimoje, padėti jam susivokti savo jausmuose, kartais nuo jo net fiziškai saugoti mažylį.

Kaip išgyventi kritinį laikotarpį?
Gali padėti tiek pagalba, tiek psichologinis konsultavimas, tiek medikamentai. Niekada nebūna per vėlu.
Savipagalba:
🎀Pasakykite apie savo savijautą žmogui, kuriuo pasitikite – savo partneriui, giminaičiui, draugui, savo šeimos gydytojui.
🎀Drąsiai prašykite ir priimkite kitų pagalbą.
🎀Pamiegokite ir pailsėkite kai turite galimybę dienos metu arba naktį.
🎀Bandykite reguliariai valgyti pilnavertį sveiką maistą, nenaudokite alkoholio ar narkotikų.
🎀Raskite laiko užsiimti sau maloniais reikalais arba darykite tai, kas jums padeda atsipalaiduoti.
🎀Lankykitės vietinėse grupėse jaunoms mamoms, arba pogimdyminės paramos grupėse.
🎀Leiskite, kad kiti jums padėtų namų ruošoje, su pirkiniais ir prižiūrint kitus vaikus.
🎀Mankštinkitės.
🎀Skaitykite savipagalbos knygas.
🎀Susisiekite su organizacijomis, kurios remia moteris, sergančias pogimdymine depresija.

Jei susirgote depresija, nekaltinkite savęs už tai. Tai yra liga ir jūs susirgote ne dėl to, kad esate silpna ar, kad kažką darėte blogai. Tiesiog taip nutinka. Svarbu, kad yra galintys padėti specialistai į kuriuos verta kreiptis.

Kur kreiptis pagalbos?

  1. Pagalbos moterims linija Tave išklausys, padės, padrąsins.
    Telefonu 8 800 66 366
    El. svetainė: https://pagalbosmoterimslinija.lt/
  2. „Vilties linija“ suaugusiems
    Telefonu 116 123
    El. svetainė http://www.viltieslinija.lt/
  3. Programėlė „Pagalba Sau“
    https://goo.gl/LqNKhV
  4. Savižudybių prevencija „Tu Esi“
    El. svetainė: https://tuesi.lt/noriubendrauti/

Kiekvienam gali prireikti specialistų psichologinės ar psichiatrinės pagalbos, ištikus emocinei krizei. Jums ir Jūsų artimiesiems galima padėti – tereikia žinoti, kokiais atvejais ir kur kreiptis pagalbos, su kuo pasitarti. Pirminę emocinę pagalbą teikiančių įstaigų sąrašą rasite čia: http://www.vlk.lt/kurkreiptisemocpagalbos

 

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lina Norkienė

Leave a Reply