SPALIO 1 – OJI TARPTAUTINĖ HEPATITO DIENA

Šios dienos tikslas – atkreipti dėmesį į sunkias, virusų sukeliamas kepenų infekcines ligas- virusinius hepatitus (VH). Sergamumas virusinėmis kepenų ligomis didėja, o dėl savo lėtinių, paslėptų formų, neretai įvardijamos kaip ,,tylieji žudikai“ – kai liga išsivysto į kepenų cirozę ar vėžį.

HEPATITAS A (VHA)
Hepatitas A yra ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Tai infekcinė liga, kuri gali pasireikšti besimptome, lengva ar sunkia forma ir tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Retais atvejais HAV gali sukelti sunkius kepenų pažeidimus ir mirtį.

Užsikrečiama per:
• maistą,
• vandenį,
• aplinką (fekaliniu – oraliniu būdu), skirtingai nei kiti hepatitai (B ir C), kuriais užsikrečiama per kraują ar kitą užterštą biologinę medžiagą.

Kokie VHA simptomai?
Minimalus laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo (inkubacinis periodas) trunka 14 dienų, maksimalus – 50 dienų. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų, todėl užkrečia vyresnius asmenis. Simptomai paprastai tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėnesių. Užsikrėtus pirmiausia atsiranda negalavimai panašūs į gripo simptomus, po savaitės prasideda gelta, kuri trunka nuo 1 iki 3 savaičių. VHA infekcija dažniausiai praeina savaime, nesukeldama lėtinio kepenų pažeidimo, tačiau visuomet išlieka komplikacijų rizika. Persirgus įgyjamas imunitetas.

Kaip apsisaugoti nuo VHA?
Vakcinacija – efektyviausia VHA profilaktikos priemonė. Paskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų.

Hepatito A vakcina rekomenduojama:
• Keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis;
• Vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą);
• Dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme;
• Kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves;
• Asmenims, kuriems VHA grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos personalui, nuotekų valymo darbuotojams;
• Vyrams, turintiems lytinių santykių su kitais vyrais;
• Švirkščiamųjų psichotropinių medžiagų vartotojams;
• Asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais;
• Asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose.

Rankų higiena – yra pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė, mažinanti infekcijos plitimo riziką. Sergantis asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos. Rankų plovimas padės sumažinti virusų perdavimą kitiems asmenims bei virusų plitimą aplinkoje.

RANKAS PLAUTI BŪTINA:
• Po sąlyčio su sergančiuoju asmeniu;
• Visada, kai rankos yra vizualiai nešvarios;
• Prieš valgį ir maisto gaminimą;
• Kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
• Prieš maisto tvarkymą ir po jo;
• Po žaidynių, darbų lauke;
• Dažnai plauti rankas mažiems vaikams ir kūdikiams.

HEPATITAS B (VHB)
Virusinis hepatitas B (toliau – VHB) – tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Virusinis hepatitas B – užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas – hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. VHB kur kas lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes jo infekcinės savybės šimtą kartų didesnės nei ŽIV

Virusinis hepatitas B plinta:
• Per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius.
• Per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis.
• Iš motinos vaisiui – užsikrėtusi VHB motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.
VHB negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis.

Kokie VHB simptomai?
50-60 proc. užsikrėtusiųjų VHB infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, nežiūrint į tai, kad nėra jokių klinikinių simptomų, gali užkrėsti kitus. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2-6 mėnesiams po užsikrėtimo. Užsikrėtus hepatito B virusu, dauguma ligonių pasveiksta savaime, tačiau apie 8-10 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu VHB arba lieka viruso nešiotojais. VHB nešiotojai dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir nejaučia ligos simptomų. Sergantys lėtiniu virusiniu hepatitu B ar hepatito B viruso nešiotojai turi būti stebimi ir konsultuojami gydytojo, būtina reguliariai atlikti kepenų funkcinius ir kitus tyrimus.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusiniu hepatitu B?
• Patikima apsaugos nuo VHB infekcijos priemonė yra vakcinacija (skiepai).
• Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus.
• Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis.
• Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt.
• Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis.

HEPATITAS C (VHC)
Virusinis hepatitas C (toliau – VHC) – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Virusinis hepatitas C – užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas – hepatito C virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Užsikrėtus hepatito C virusu, didžiausia jo koncentracija nustatoma kraujyje, retai aptinkama kituose organizmo. skysčiuose – spermoje, makšties išskyrose, žaizdos eksudate, seilėse, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir kt. Imlumas virusiniam hepatitui C yra visuotinas, o tai reiškia, kad visi gali užsikrėsti šiuo virusu. Skiepų nuo hepatito C viruso nėra.

Virusinis hepatitas C plinta:
• per kraują: darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais; perpilant kraują ar jo produktus; naudojantis užsikrėtusio asmens daiktais: dantų šepetėliu, skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenimis; atliekant medicinines procedūras nesteriliais instrumentais; vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštais, adatomis ir kitomis švirkštimosi priemonėmis.
• užsikrėtusi motina gali HCV perduoti kūdikiui (rizika siekia 4-8 proc.),
• heteroseksualių (ypač monogaminių) lytinių santykių metu HCV infekcija perduodama retai (perdavimo rizika maža ir siekia apie 5 proc.); didesnę riziką HCV užsikrėsti lytinių santykių metu turi sergantys kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, vyrai turintys lytinių santykių su vyrais (VSV), asmenys turintys daug lytinių partnerių, asmenys teikiantys seksualines paslaugas, nenaudojantys prezervatyvų lytinių santykių metu.

Kokie yra virusinio hepatito C simptomai?
Hepatito C virusas ardo kepenų ląsteles – hepatocitus, sukeldamas kepenyse uždegimą ir fibrozę (randėjimą), kuri per 20 – 40 metų progresuoja į kepenų cirozę. Lėtinis hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas ilgiau nei šešis mėnesius besitęsiantis kepenų uždegimas, galintis pasireikšti besimptome ligos forma ar nespecifiniais požymiais, nuolatiniu ar persistuojančiu kepenų fermentų (ALT, AST) aktyvumo padidėjimu, aptinkamu HCV RNR kraujo serume, histologiniais kepenų pokyčiais.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusiniu hepatitu C?
• Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis.
• Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus.
• Nesinaudoti kitų žmonių asmens higienos daiktais: skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt.
• Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt.

Kam reikėtų pasitikrinti dėl hepatito C?
• Jei buvo perpiltas kraujas/kraujo produktai iki 1993 m.
• Jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros
• Jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentų ALT, AST rodikliai
• Hemodializuojamiems pacientams
• Sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis
• Organų, audinių, kraujo donorams
• Asmenims po organų transplantacijos
• Medicinos įstaigų darbuotojams
• Vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu C
• Jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C
• Nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus
• Buvusiems įkalinimo įstaigose
• Turėjusiems daug lytinių partnerių
• Infekuotiems ŽIV

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Viktorija Strazdinienė