“SKIEPAS” NUO RUDENINĖS DEPRESIJOS

By 2019-10-015 vasario, 2021Aktualijos, Psichikos sveikata

Rudenį, kai ima mažėti saulės šviesos, vitamino D3, pradeda trumpėti dienos bei tamsėti vakarai, aplanko liūdesys, bloga nuotaika ar nusivylimas. Jautresni sezoniniams pokyčiams žmonės yra linkę šiuos simptomus priskirti rudeninei depresijai. Sunerimti reikėtų tuomet, kai slegianti nuotaika, energijos nebuvimas, nemiga, bloga savijauta trunka keletą savaičių, mėnesių ar net metų. Depresija nėra tiesiog geros nuotaikos nebuvimas, tai yra rimtas sveikatos sutrikimas, ženkliai sumažinantis žmogaus gyvenimo kokybę.

Depresija (lot. depressio – prislėgtumas) – tai liguistas emocijų sutrikimas, kurį medikai diagnozuoja pagal jai dažniausiai būdingus klasikinius požymius:
🔸 prislėgta, bloga nuotaika
🔸 apetito stoka, pykinimas arba bulimija
🔸 sulėtėjęs mąstymas, judesiai
🔸 spaudimo jutimas krūtinės srityje
🔸 vidaus organų veiklos sutrikimai (širdies, žarnyno, kvėpavimo ir kt.)
🔸 nemiga, išsekimas
🔸 ilgesys ir neviltis
🔸 sunku susikaupti, dirbti
🔸 nebedžiugina jokia veikla
🔸 vargina kaltės bei beviltiškumo jausmas, savigrauža
🔸 žema savivertė
🔸 gyvenimas ima atrodyti betikslis
🔸 apima nerimas ir baimė, panikos atakos
🔸 būdingas ydingas mąstymas, dažnos mintys apie savižudybę
🔸atsiranda emocinio balanso sutrikimas, pervargimas.
Dėl klastingos išraiškos depresija dažnai lieka nepastebėta, nors tai sunki, ilgai trunkanti, lemianti didelį mirštamumą ir kančias liga.

Savo nuotaikos įvertinimą galima atlikti panaudojus Burnso depresijos skalę (ang. Burns Depression Checklist). Ši skalė yra patikimas įrankis nuotaikoms įvertinti, ji padeda nustatyti depresiją ir jos sunkumo laipsnį. Nuoroda į testą: https://agorafobija.lt/depresijos-testas-online-bdc/

Spalio 1-oji yra Europos depresijos diena
Europos depresijos asociacija (EDA) 2004 m. spalio 1-ąją paskelbė Europos depresijos diena, kurios tikslas – didinti informuotumą ir supratimą apie šios ligos įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Ši asociacija ragina būti dėmesingesnius aplinkiniams bei padėti jiems susidoroti su gyvenimo krizėmis. Šių metų šūkis – „Depresija: nesu vienišas minioje“.

Statistika byloja, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje psichikos ligomis sergantys žmonės yra stigmatizuojami bei diskriminuojami. Dažniausiai temos apie psichines ligas yra ignoruojamos, apie jas vengiama diskutuoti, jos yra nemalonios ir neliečiamos. EDA užduotis – praskleisti paslapties skraistę bei sumažinti psichikos ligonių diskriminaciją ir stigmą visuomenėje. Sergantis žmogus dažniausiai gėdijasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, o delsimas, savigyda duoda tik neigiamą rezultatą, nes prarandamas brangus laikas, o įvykę pokyčiai gali tapti negrįžtami. Tik kompetentingas specialistas (psichologas, psichiatras, socialinis darbuotojas, psichinės sveikatos slaugytoja) geba atskirti adekvačius nuotaikos svyravimus ir jų kaitą nuo rimtos psichinės ligos.

Teigiamos emocijos ir psichohigiena yra geros sveikatos “požymis”?
Žmogus pats turi norėti ir stengtis išsikapstyti bei gebėti valdyti savo gyvenimą ir prisiimti už jį atsakomybę. Tam gali padėti psichohigiena ir psichoprofilaktika.
Psichohigiena (gr. psyche – siela, hygieinos – naudingas sveikatai) – medicininės psichologijos sritis, aiškinanti, kaip saugoti ir stiprinti psichinę sveikatą, o tirdama aplinkos poveikį psichikai bei rengdama priemones, padedančias saugoti ir stiprinti psichinę sveikatą, ugdo atsparumą žalingiems veiksniams bei moko sveikos gyvensenos. Psichohigiena remiasi psichoprofilaktika, kuri skirstoma pagal amžių į keturias dalis (vaiko, paauglio, suaugusiojo bei senjoro) bei tiria kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingas psichikos ypatybes. Psichinių ligų profilaktika – pagrindinė jos darbo kryptis. Nemažai dėmesio yra skiriama darbo (ypač protinio), šeimos santykių ir lytinio gyvenimo, vaikų ir paauglių auklėjimo bei mokymo, pagyvenusių žmonių psichohigienos problemoms spręsti. Labai svarbu, kad kūdikis gimtų su sveika nervų sistema, paauglys be didelių sukrėtimų ir
streso išgyventų brendimo laikotarpį, vyresnio amžiaus žmonės tinkamai adaptuotųsi darbo kolektyve ir šeimoje, o senjorai sulauktų orios senatvės.

PATARIMAI
1. Tinkamas gyvenimo režimas, paremtas labai paprasta trijų aštuonetų taisykle: 8 val. reikėtų skirti miegui – 8 val. darbui – 8 val. laisvalaikiui.
Toks kasdienis režimas per 66 dienas suformuoja įpročius, įgalinančius nepervargti bei neperdegti. Tinkamai sutvarkytas darbo ir poilsio režimas saugo sveikatą bei 30 proc. palengvina darbą, mažiau pavargstama ir yra viena pagrindinių žmogaus pervargimo profilaktikos priemonių.
2. Svarbu kiekvienam rasti savo sielai mielą, įdomų užsiėmimą, veiklą, darbą ar draugiją.
3. Pravartu visuomet deramai įvertinti savo jėgas, nemėginti spręsti uždavinių, viršijančių galimybes.
4. Didelį šansą apsisaugoti nuo įvairių psichologinių sutrikimų ir depresijos gali duoti pozityvus požiūris, gera nuotaika ir optimizmas. Pripildykite savo aplinką įdomių, džiaugsmą teikiančių užsiėmimų ar veiklų bei daugiau laiko leiskite, bendraukite ir išsikalbėkite su pozityviai nusiteikusiais, įdomiais žmonėmis.
5. O jei Jums negera, leiskite kitiems tai suprasti. Aiškiai pasakykite, ko jums reikia sunkią akimirką. Neretai žmonės norėtų mums padėti, tačiau nežino, kaip. Mokykitės aiškiai ir suprantamai pasakyti, kas jums labiausiai padėtų.
6. Labai svarbu yra išmokti ilsėtis ir fiziškai grūdintis dirbant protinį darbą (kaitaliojant darbą su poilsiu). Nuovargis po įtempto protinio darbo greičiau praeina ne pasyviai ilsintis, bet pasirenkant kitokio pobūdžio veiklą (medžioklė, žvejyba), mankštinantis ar atliekant fizinius pratimus.
7. Nebijokite kreiptis pagalbos.

 

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė

Leave a Reply

Šrifto dydžio keitimas
Kontrastas