Kas yra patyčios?
Tai tyčinis, pasikartojantis, agresyvus vaikų ir paauglių elgesys, nukreiptas į silpnesnį vaiką, siekiant sukelti jam skausmą – fizinį arba emocinį.
Patyčių patiria tiek suaugusieji, tiek vaikai, be to, jų būna įvairiose gyvenimo srityse (viešajame gyvenime, žiniasklaidoje, darbe ir asmeniniame gyvenime, artimiausioje aplinkoje). Tačiau, aktualiausia patyčių problema yra ikimokykliniu ir mokykliniu gyvenimo periodu.
Kaltininkas – asmuo skriaudėjas, kuris siekia demonstruoti jėgą.
Auka – asmuo, patyręs tiesiogines, netiesiogines ar elektronines patyčias.
Stebėtojas – asmuo, matantis ir žinantis, kad vyksta patyčių veiksmas.
Skiriamos dvi patyčių rūšys – tiesioginės ir netiesioginės patyčios.
Pagal agresijos formas skiriamos žodinės, fizinės, sudėtinės patyčios. Pastebėta, kad ištobulėjusios technologinės priemonės sudarė sąlygas atsirasti ir išplisti elektroninėms patyčioms. Ši patyčių forma sunkiau atpažįstama ir gali vykti bet kuriuo paros metu. Ji pasireiškia skaudinančių
ir gąsdinančių asmeninių tekstinių žinučių ir paveikslėlių siuntinėjimu, viešu gandų skleidimu, asmeninių duomenų ir komentarų skelbimu, tapatybės pasisavinimu, siekiant sugriauti gerą vardą arba santykius. Galimos tiesioginės elektroninės patyčios, kai žinutės ar vaizdai siunčiami tiesiogiai, ir netiesioginės, kai asmuo net nenutuokia apie jį liečiančias kitiems siunčiamas žinutes ir vaizdus.
Sudėtinės patyčios apima ir fizines, ir žodines patyčias, pavyzdžiui, socialinę izoliaciją arba tyčinę atskirtį, gandų skleidimą, gero vardo gadinimą, už nugaros rodomas mimikas arba nepadorius gestus, manipuliavimą draugyste arba kitais santykiais, reketą.
Pagrindinės patyčių atsiradimo priežastys – linkusiųjų tyčiotis asmeninės savybės, netinkami bendravimo šeimoje ir mokykloje modeliai, visuomenės ir žiniasklaidos įtaka.
Patyčių pasekmės – nuolatinė įtampa ir stresas dėl patiriamų patyčių; pakitęs elgesys, pasireiškiantis konfliktais su bendraamžiais, tėvais arba atsiribojimu nuo aplinkinių; savižudybės; nusikalstamumas; motyvacijos
mokytis sumenkimas arba praradimas; mokymosi nesėkmės ir kt.
Patyčios – tai:
- Prasivardžiavimas;
- Erzinimas;
- Grasinimas;
- Mušimas;
- Spardymas;
- Stumdymas;
- Apkalbėjimas;
- Ignoravimas;
- Daiktų gadinimas;
- Daiktų ir pinigų atiminėjimas.
Požymiai, bylojantys, kad Jūsų vaikas patiria patyčias:
- grįžta iš mokyklos, praradęs daiktą ar pinigus;
- parsineša sugadintus mokyklinius reikmenis;
- turi mėlynių, įdrėskimų;
- į mokyklą pradėjo eiti kitu keliu;
- be aiškios priežasties pradėjo nenorėti eiti mokyklą;
- grįžęs iš mokyklos, būna irzlus, nuliūdęs ar neįprastai emocingas.
Kuo galite padėti savo vaikui, jeigu jis patiria patyčias?
Išklausykite! Jei vaikas pasisako, kad patiria bendraamžių patyčias, pirmiausia išklausykite jį. Leiskite vaikui išsipasakoti. Atkreipkite dėmesį, kad, kalbėdamas apie patyčias, vaikas gali laikyti save skundiku. Būtinai akcentuokite, kad pasipasakodamas jis elgiasi teisingai. Patikinkite, kad vaikas bet kada gali kreiptis pagalbos į Jus. Nekaltinkite jo dėl patiriamų patyčių, nes vaikai nėra kalti dėl to, kad iš jų tyčiojamasi. Niekas neturi teisės tyčiotis ir žeminti kito žmogaus. Nebūkite abejingi, jei vaikas pasakoja, kas vyksta, prašo Jūsų pagalbos. Vienam išspręsti patyčių problemą yra labai sunku. Jei nujaučiate, kad Jūsų vaikas patiria patyčias, bet nedrįsta pasipasakoti, galite apie tai paklausti jo draugų ar mokytojų. Jei vaikas atsisako papasakoti apie patiriamas patyčias, pasiūlykite jam pasikalbėti su kuo nors kitu, keliančiu jo pasitikėjimą.
Problemos sprendimo būdų ieškokite drauge! Jūsų reakcija ir elgesys yra labai svarbu:
- venkite skubotų ir neapgalvotų savo veiksmų, pavyzdžiui, nepulkite ieškoti besityčiojančio vaiko tėvų. Gali būti, kad tokio elgesio Jūsų vaikas nepageidauja, nes baiminasi, kad dėl to patyčios tik dar labiau sustiprės;
- būtinai aptarkite su vaiku, ką ir kaip toliau darysite. Galite pasiūlyti vaikui užsirašyti faktus apie patyčias;
- labai svarbu, kad vaikui kartotumėte, jog jį mylite ir stengiatės padaryti viską, kas įmanoma, kad jis jaustųsi saugus;
- nesiūlykite vaikui „duoti atgal“. Agresyviai gindamasis, vaikas kitų gali būti įvertintas kaip skriaudėjas ir apkaltintas;
- patyčios nesiliauja iš karto. Tam reikia laiko. Neskubėkite pervesti vaiko į kitą mokyklą, nes tai iš jo gali pareikalauti daug pastangų, mėginant prisitaikyti naujoje klasėje, be to, negalima garantuoti, kad patyčios tikrai liausis.
Siekiant išspręsti patyčių problemą, reikalingas aktyvus mokytojų, mokyklos administracijos, tėvų ir mokinių bendradarbiavimas. Daugiau atsakymų ir patarimų, kaip elgtis, kai vaikai susiduria su patyčiomis mokykloje – mokymuose tėvams internetu: https://www.bepatyciu.lt/tevams/mokymaitevams-internetu/
