Pasaulinė savižudybių prevencijos diena minima kiekvienais metais rugsėjo 10-ąją. Ji buvo įkurta 2003 metais Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos iniciatyva. Šios dienos tikslas – atkreipti dėmesį į savižudybių problemą, skatinti viešas diskusijas apie psichinę sveikatą, mažinti stigma bei informuoti žmones apie prevencijos būdus.
Beveik per dešimtmetį mirčių nuo savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo kone 40 procentų: 2015 m. dėl šios priežasties netekome 896, o 2023 m. – 562 žmonių, Lietuva šiais skaičiais vis dar gerokai lenkia Europos šalių vidurkį.
Savižudybių dažniausiai galima išvengti. Skirtingai nei daugelio kitų su sveikatos problemomis susijusių negandų akivaizdoje, šiuo atveju esama svarbių priemonių, leidžiančių sumažinti tragiškas netektis.
Savižudybių priežastys gali būti įvairios – nuo depresijos, patyčių, netekties iki nutrūkusių santykių, finansinių sunkumų ir daugelio kitų. Specialistai pabrėžia, kad savižudybė, nors ir labai individuali, nėra izoliuotas reiškinys – tam didelę įtaką daro socialinis, ekonominis, kultūrinis, emocinis visuomenės klimatas ir valstybės gerovės kūrimo politika.
Jei jaučiate, kad sunku išbūti su savo jausmais – nekentėkite. Lietuvoje veikia ne viena emocinės pagalbos linija. Jeigu nenorite skambinti, daugeliui jų galite parašyti ir internetu.
Žmonės, patiriantys savižudybės grėsmę, gali stengtis slėpti savo jausmus, tačiau dažniausiai savižudybės rizikos ženklus vis tiek galima įžvelgti. Tu gali pastebėti kalbos, nuotaikos, elgesio pokyčius ar žinoti apie neseniai nutikusius įvykius, galinčius paveikti artimojo savijautą. Svarbiausia ieškoti ne konkretaus ženklo, o pokyčio.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
