Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Nerūkantysis, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą. Todėl visame pasaulyje yra kovojama už aplinką be tabako dūmų, skatinama nesitaikstyti su žalingais įpročiais. Net rūkaliui išmetus cigaretę ir palikus patalpą, ant baldų ir kitų paviršių lieka tabako ir nikotino pėdsakai. Užsukę į rūkaliaus butą, jūs taip pat įkvėpsite nuodingų medžiagų. Būtent tokį kontaktą su tabako dūmų likučiais mokslininkai pavadino tretiniu rūkymu.
Tretinis rūkymas – tai įkvėpimas arba absorbavimas per odą kenksmingų medžiagų, iš cigarečių dūmų, nusėdusių ant baldų, kilimų, sienų, drabužių, plaukų ar odos, ir joms vėl patekus į orą. Lietuvoje šis terminas vartojamas retai ir mažai kas žino apie jo poveikį sveikatai.
Rūkymo metu cigarečių dūmuose esančios toksinės medžiagos nusėda ant patalpose esančių paviršių, rūkančiojo plaukų, odos ir drabužių. Todėl, patalpų, kuriose nuolat rūkoma, visiškai išvėdinti neįmanoma.
Toksinams kaupiantis ir reaguojant su oru jie gali keistis ir tapti kancerogeninėmis medžiagomis. Rūkantys žmonės tabako dūmuose susidariusias medžiagas perneša į kitą aplinką.
Tretinio rūkymo poveikį galima patirti ir patalpose, kuriose paprastai nerūkoma. Mokslininkai atliko eksperimentą kino teatre, kuriame neberūkoma 15 metų, prieš ir po kino seansų tyrė oro sudėtį. Žmonėms atėjus į kino salę, fiksuotas kenksmingų dalelių padidėjimas, jų koncentracija palaipsniui mažėdavo, bet ne visiškai išnykdavo. Eksperimente dalyvavę žmonės išskyrė įvairias medžiagas, tarp jų ir kancerogenus – benzeną, formaldehidą. Manoma, kad dar didesnės koncentracijos gali būti mažesnėse patalpose su prasta ventiliacija – baruose, biuruose, metro traukiniuose. Jei patalpoje buvo rūkoma ilgai, šios toksinės medžiagos greitai nepasišalins, kaip ir jų indikacija – specifinis kvapas. Ilgalaikė ventiliacija, oro valymas gali būti efektyvūs, tačiau negreiti sprendimai. Jei reikia greito efekto, vienintelė išeitis yra sienų dangų, baldų pakeitimas. Aišku, patalpose, kur yra nuolat rūkomos tradicinės cigaretės, visiškai pašalinti šių medžiagų nepavyks.
Su didžiausia tretinio rūkymo rizika susiduria maži vaikai, kurie ropodami liečia įvairius paviršius, kiša rankas į burną, todėl turi didžiausią sąlytį su patalpoje esančiais paviršiais. Tai perspėjimas tėvams, kad parūkyti užsidarius virtuvės duris, dar nereiškia vaikų apsaugojimo nuo žalingo nikotino poveikio. Kartu su nemaloniu kvapu, įsigėrusiu į sienas, baldus, kilimus, užuolaidas, patalpoje lieka medžiagos, kurios kelia vėžio pavojų visiems, kam tenka jose būti.
Kaip apsisaugoti?
- Nelaikyti cigarečių automobilyje, jei juo važinėja ne tik rūkantysis.
- Neiti rūkyti į balkoną, apsirengus naminiais drabužiais, dažniau skalbti rūkaliaus drabužius ir po kiekvieno rūkymo plauti rankas.
- Dažniau skalbti patalynę, valyti drėgna šluoste sienas, grindis ir kilimus, nes tai padeda pašalinti nikotino pėdsakus.
- Kurti daugiau nerūkymo vietų.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
