GYVENAMŲJŲ PATALPŲ ORAS IR SVEIKATA

By 2021-02-2313 kovo, 2023Aktualijos, Aplinkos sveikata

Šiomis dienomis daugumai tenka didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Vidaus aplinkos oro kokybė yra vienas iš pagrindinių faktorių, darančių įtaką žmogaus sveikatai. Prasta aplinkos oro kokybė gali būti ypač kenksminga pažeidžiamoms žmonių grupėms. Jautriausi neigiamam taršos poveikiui yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis sergantys žmonės.

Oro taršos poveikis žmogaus sveikatai

Patalpų oro teršalų poveikis sveikatai gali būti jaučiamas iš karto arba po metų ir daugiau, t.y. jis gali būti ir tiesioginis, ir ilgalaikis.

Tiesioginis poveikis sveikatai gali pasireikšti greitai – tai gali būti akių, nosies ir gerklės gleivinės dirginimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, nuovargis. Kai kuriais atvejais žmogaus reakcija į teršalus priklauso nuo individualios organizmo būklės, kuri kiekvienu atveju labai skiriasi, nuo amžiaus. Tiesioginis poveikis gali sukelti simptomus, labai panašius į peršalimo ar kitų virusinių ligų, todėl dažnai sunku nustatyti, ar jie susiję su oro užterštumu patalpose. Tiesioginis poveikis paprastai yra trumpalaikis ir išgydomas, pavyzdžiui, simptomai išnyksta ar praeina, kai asmuo yra toli nuo patalpos, kur galimai yra taršos šaltinis, todėl reikia stengtis nustatyti taršos šaltinius patalpose. Ilgalaikis poveikis sveikatai  gali pasireikšti praėjus metams ir daugiau, jis gali labai išsekinti ar net baigtis mirtimi. Todėl būtina nuolat gerinti patalpų oro kokybę namuose, net jei simptomai nepastebimi. Nors patalpų ore esantys teršalai gali neigiamai atsiliepti sveikatos būklei, tačiau nėra žinoma, kokia teršalų koncentracija ar koks poveikio laikas gali sukelti konkrečias sveikatos problemas. Žmonės labai skirtingai reaguoja į patalpų ore esančių medžiagų poveikį.

Patalpų oro kokybę gali pabloginti netinkamas lauko oro tiekimas į patalpas, blogos šildymo, vėdinimo ar drėgmės sąlygos. Taršos koncentraciją patalpoje gali sukelti biologiniai teršalai (tokie kaip pelėsis), degimo metu susidarantys teršalai (anglies monoksidas ar tabako dūmai), cheminiai teršalai (pvz., lakieji organiniai junginiai, radonas), dalelės (dulkės, dulkių erkių alergenai, naminių gyvūnų plaukai ir pleiskanos, kurių, galima rasti tekstilės gaminiuose, ant grindų ir baldų, taip pat žiedadulkės ir kitos neorganinės dalelės). Aukšta temperatūra ir drėgmė taip pat gali padidinti kai kurių teršalų koncentraciją.

Vėdinimas – raktas į švarų orą namuose

Žiemos laikotarpiu, o ypač per COVID-19 pandemiją  žmonės daugiau nei 85–90 % laiko praleidžia namuose. Leidžiant laiką uždarose patalpose,  labai svarbu, kad  patalpų mikroklimatas būtų tinkamas,  tai yra būtų išlaikomas  tinkamas temperatūros, oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys be to,  ore neturi būti kenksmingų medžiagų arba jų koncentracija neturi viršyti saugaus lygio.  Vienas iš veiksmingiausių būdų tai pasiekti yra vėdinimas.

Tinkamai vėdindami patalpas, ne tik geriau jausimės, būsime darbingesni, bet ir apsisaugosime nuo kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, COVID-19 infekcija ir kitų užkrečiamųjų ligų. Tai pat užkirsime kelią pelėsių grybelių, namų dulkių erkučių, kurios gali sukelti alergines reakcijas bei paveikti žmogaus imuninę sistemą, dauginimuisi.

Lietuvoje yra nustatytos optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms vyraujant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio. Šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro temperatūra turėtų būti tarp 18–22 °C. Patalpoje, kurioje miegama, rekomenduojama 2–3 °C žemesnė temperatūra – tai pagerina poilsio kokybę. Santykinė oro drėgmė turėtų būti tarp 35–60 %, oro judėjimo greitis – nuo 0,05 m/s iki 0,15 m/s.

  • Vėdinti galima  tiek natūraliomis, tiek mechaninėmis priemonėmis arba taikyti abu šiuos būdus kartu.
  • Patalpas vėdinant natūraliai, patariama reguliariai keletą kartų per dieną langus palikti atidarytus bent 10–15 minučių.
  • Rekomenduoja vėdinti intensyviai sukeliant skersvėjį, taip paskatinamas greitesnis oro cirkuliavimas ir vėdinimo intensyvumas. Vienas iš tokių būdų – kryžminė ventiliacija, kai oras cirkuliuoja ne viename lygmenyje.
  • Vengti namus vėdinti natūraliai, kai lauke yra padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. 

Kaip išvengti neigiamo poveikio sveikatai?

  • Svarbu reguliariai vėdinti patalpas namuose. Patalpas reikia vėdinti ne tik vasarą, bet ir žiemą. Geriausia vėdinti intensyviai, bet trumpai, kelis kartus per dieną, ryte ir vakare, sudarant skersvėjį (vėdinti, kai patalpoje nėra žmonių). Tinkamos ventiliacijos ypač reikia vonios kambariuose, rūsiuose ir miegamuosiuose, virtuvėse. Galima įsirengti CO2 stebėjimo įrangą, kuri informuoja, kada CO2 lygis pasidaro per aukštas (pvz.: virš 1000-1200 ppm) ir dėl to reikalingas vėdinimas.

SVARBU jog natūralus vėdinimas turėtų būti naudojamas atsargiai, atsižvelgiant į oro sąlygas, dienos metą ir sezoninius energijos sunaudojimo efektyvumo reikalavimus.

  • Nerūkyti namuose. Cigarečių dūmuose yra daugiau negu 4 000 cheminių medžiagų, o pasyvus rūkymas susijęs su kvėpavimo takų problemomis, astma, vėžiu ir net staigios kūdikių mirties sindromu. Rūkymas gali sukelti vėžį, kvėpavimo problemas, širdies priepuolius ir insultą. Rūkyti reikia eiti į lauką.
  • Nuolat prižiūrėti vonios kambarį, nes dėl drėgmės gali atsirasti pelėsis, kuris sukelia alergines reakcijas, astmą ir kitas kvėpavimo ligas.
  • Reguliariai siurbti namus ir valyti dulkes nuo visų paviršių, nes namų dulkėse kaupiasi tokie pavojingi teršalai kaip cheminės medžiagos ir alergenai, kurie gali būti alergijos, astmos priepuolių priežastimi.
  • Dažnai liečiami paviršiai turi būti valomi kaip įmanoma dažniau (mažiausiai kartą per dieną ir, jei įmanoma, dažniau). Šių paviršių pavyzdžiai – durų rankenos, kėdės ir porankiai, stalviršiai, šviesos jungikliai, turėklai, vandens čiaupai, lifto mygtukai ir kt.  Pakanka neutralaus ploviklio paviršių valymui bendros paskirties patalpose.
  • Atsargiai naudoti buitines chemijos priemones, nes jos gali kenkti sveikatai sukeldamos akių ir viršutinių kvėpavimo takų ligas, pažeisti centrinę nervų sistemą, padidinti vėžio atsiradimo riziką. Perkant naujus produktus patikrinti jų sudėtyje esančias chemines medžiagas.
  • Pagerinti oro kokybę bei ją užtikrinti padės tinkamai montuojami ir prižiūrimi prietaisai, tada ir išmetamųjų teršalų bus mažiau.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė