Nėštumas yra ypatinga moters būsena, kuri turi įtakos visam organizmui. Įvairūs fiziologiniai pokyčiai vyksta ir burnoje. Tam tikros būklės burnoje gali turėti įtakos ne tik nėščiosios, bet ir būsimo kūdikio sveikatai. Tyrimų duomenimis, nėščioms moterims 3 kartus dažniau pasireiškia dantų ėduonis ir 2 kartus dažniau periodonto ligos.
Moteris turėtų pažinti aiškiausius burnos ligų, bei dantenų uždegimo požymius: dantenų kraujavimą, skausmą kramtant maistą, blogą burnos kvapą, dantenų atsitraukimą (recesiją), dantų paslankumą. Atsiradus bent vienam iš šių požymių reikėtų kreiptis į gydytoją odontologą.
Nėštumo gingivitas. Ši liga pasireiškia nuo 36 iki 100 proc. nėščiųjų. Tai dantenų uždegimas, atsirandantis dėl dantų apnašų ir hormoninių pokyčių. Pats nėštumas dantenų uždegimo nesukelia. Jo priežastis yra nenuvalytos dantų apnašos. Pastebėta, jog besilaukiančių moterų burnoje randamas didesnis apnašų kiekis lyginant su nesilaukiančiomis moterimis. Tai aiškinama galimu pykinimu valant dantis bei dažnesniu užkandžiavimo poreikiu. Be to, nėštumo metu padidėjęs progesterono ir estrogeno kiekis pakeičia dantenų audinių reakciją į bakterinį apnašą. Nėštumo gingivitas dažniausiai pasireiškia 4-9 nėštumo mėnesį. Kūdikio besilaukianti moteris pastebi atsiradusį ar padažnėjusį kraujavimą iš dantenų valant dantis. Neretai toks kraujavimas gali būti savaiminis ar pastebimas valgant kietesnį maistą, mechaniškai traumuojant sudirgusias dantenas. Pačios dantenos tampa ryškiai raudonos spalvos, padidėja ir išburksta tarpdančių spenelis (tarpdantinė dantena). Šie požymiai labiau pastebimi priekinių dantų srityje. Kartais yra pastebimas padidėjęs dantų paslankumas. Tai vyksta dėl to, kad viso organizmo raiščiai atlaisvėja ruošdamiesi lengvesniam gimdymui. Tame tarpe atlaisvėja ir dantį kaule laikantis periodonto raištis.
Kraštinis periodontitas. Negydant gingivito, uždegimas plinta ir pažeidžia dantį supantį kaulą ir šis ima tirpti. Toks susirgimas yra vadinamas kraštiniu periodontitu. Jo metu formuojasi periodonto kišenės, apsinuogina dantų šaknys, dantys tampa paslankūs. Jei moteris iki pastojimo sirgo periodonto liga, t.y., dantenų uždegimu ar kraštiniu periodontitu, tai organizmo pokyčiai nėštumo metu gali sustiprinti šių susirgimų požymius ir paskatinti šių ligų progresavimą.
Nėštumo epulis. Tai gerybiniai dantenų dariniai, atsirandantys II trečdalyje ir dažniausiai po gimdymo išnyksta savaime. Būtina gera besilaukiančios moters burnos higiena, nes susikaupęs apnašas gali dirginti darinį ir šis ima didėti ir kraujuoti. Chirurgiškai jie šalinami tik tada, jei yra nuolatinis kraujavimas ar trukdo kramtymui.
Nėštumo komplikacijos. Negydytos periodonto ligos lemia didesnę preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir mažesnio svorio naujagimio gimimo riziką. Esant aktyviam uždegimui dantenose, įprastinio dantų valymosi ar kramtymo metu bakterijos patenka į kraujotaką ir pasiekia placentą. Be to, placentoje ir vaisiaus vandenyse padidėja uždegimo mediatorių kiekis, kas gali skatinti priešlaikinį gimdymą. Uždegimo mediatoriai trukdo kraujui patekti į placentą, o tai sulėtina vaisiaus augimą.
Periodonto ligų gydymo procedūros yra efektyvios ir nekelia rizikos bendrajai sveikatos būklei. Periodontologinio gydymo patariama vengti pirmąjį trečdalį, o saugiausia jį atlikti antrojo nėštumo trečdalio metu (14-20 savaitę).
Esant uždegimo požymiams yra atliekama profesionali burnos higiena, skiriami uždegimą mažinantys skalavimo skysčiai, mokoma taisyklingo valymo įgūdžių, parenkant tinkamas higienos priemones, paskiriami kontroliniai vizitai.
Nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris-ginekologas turėtų pacientės istorijoje įtraukti duomenis apie burnos sveikatą bei vizitų metu ją apžiūrėti. Pastebėjus uždegimo požymius, nukreipti pas gydytoją odontologą, periodontologą ar burnos higienistą.
Žinant periodonto ligų įtaką nėščiosios būklei ir būsimo vaikelio sveikatai, yra būtina gera moters burnos priežiūra ir ligų profilaktika iki pastojimo ir viso nėštumo metu.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenė sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
