Priklausomybę sukeliančių medžiagų, tokių kaip tabakas, alkoholis ir narkotinės medžiagos, vartojimas – viena didžiausių paauglių sveikatos problemų, kurią valstybiniu lygiu bandoma spręsti ne vieną dešimtmetį. Kas ketveri metai atliekami tyrimai rodo, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimo problema Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, gana aktuali.
Alkoholio vartojimasVaikai dažnai patiria netiesioginę alkoholio vartojimo žalą. Girto vairuotojo sukeltoje autoavarijoje gali žūti kiti vairuotojai, keleiviai ar pėstieji, kuriais dažnai būna vaikai. Vaikai gali būti palikti be priežiūros, kol tėvai ,,švenčia”. Girtų tėvų jie gali būti „drausminami“ iki sužalojimų ar net nužudymų. Blaivūs žmonės, bandantys raminti smurtaujančius neblaivius asmenis, gali būti sužeisti ar net nužudyti. Nėščia moteris retkarčiais išgerianti alkoholio, gali sužaloti savo vaiką įsčiose. Šie pavyzdžiai rodo, kaip alkoholio vartojimas gali neigiamai paveikti kitus nei pats geriantysis asmuo ir kartu mažinti visos visuomenės gerovę.
Tiesioginiam alkoholio poveikiui ypatingai jautrios smegenų žievės skiltys, atsakingos už mokymuisi svarbius procesus: samprotavimą, planavimą, kalbėjimą, emocijas, problemų sprendimą, vaizdinę atmintį, prisiminimų išsaugojimą, garsų atpažinimą bei kalbos suvokimą. Alkoholio vartojimas sutrikdo atminties procesus. Alkoholį vartojantys mokiniai yra linkę dažniau praleidinėti pamokas, mažiau laiko skiria savarankiškam mokymuisi, namų darbų ruošimui. Nustatyta, kad alkoholį vartojančių mokinių mokslo pasiekimai ir įvertinimai yra prastesni negu jų bendraamžių, nevartojančių alkoholio. Alkoholį vartojantys mokiniai dažniau negu jų bendraamžiai visai nebaigia mokyklos.
Vis dėlto net ir vienintelis išgėrimas gali turėti lemtingų pasekmių vaikui: nelaimingi atsitikimai kelyje ir vandenyje, traumos, sužalojimai, savižudybės, nusikaltimai, žmogžudystės, išžaginimai, užsikrėtimas lytiškai plintančiomis ligomis ir kt. Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad ankstyvas alkoholio vartojimas gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis ir priklausomybės nuo jų išsivystymą ateityje .
Narkotinių medžiagų vartojimasĮvairių epidemiologinių tyrimų duomenimis, vis daugiau paauglių šiuo sudėtingu raidos laikotarpiu neatsispiria pasiūlymui išbandyti vienos ar kitos rūšies kvaišalus. Susirūpinimą kelia ir empiriniais duomenimis pagrįsti faktai, kad dauguma suaugusių narkomanų nuo narkotikų tampa priklausomi jau paauglystėje.
Kalbant apie tai, kas paskatina jaunimą vartoti narkotikus, vis tik negalima išskirti vienos priežasties. Narkotinių medžiagų vartojimą apsprendžia tarpusavyje sąveikaujantys motyvai ir veiksniai. Mokslininkai pripažįsta, kad pradėti vartoti narkotikus skatina ir psichologiniai, ir socialiniai veiksniai. Biologiniai veiksniai daugiausia nulemia tai, kaip greitai organizmas įpras prie narkotinės medžiagos, o psichologiniai ir socialiniai veiksniai – kokios narkotinės medžiagos bus pasirenkamos.
HBSC tyrimas atskleidė didėjančią 9 klasių mokinių, kurie per pastarąsias 30 dienų rūkė kanapes tendenciją – nuo 5,8 proc. 2014 m. pakilo iki 7,3 proc. 2018 m. Nuolatinis kanapių vartojimas yra susijęs su įvairiomis psichologinėmis problemomis: depresija, nerimu, mintimis apie savižudybę ir asmenybės sutrikimais. Viena dažniausiai minimų psichologinių pasekmių yra susidomėjimo ir motyvacijos užsiimti net tomis veiklomis, kurios prieš tai teikė didžiulį malonumą, praradimas.
Vaikai ir paaugliai pradeda vartoti kanapes dėl įvairių priežasčių. Smalsumas, noras maištauti, „tapti kietu“ ar pritapti prie socialinės grupės dažnai paskatina pradėti vartoti kanapes. Kai kurie turi narkotikus vartojančių draugų, raginančių ir juos daryti tą patį. Reikia pripažinti, kad šiuo metu didelę įtaką pabandyti kanapių turi ir plačiai tarp jaunų žmonių paplitęs klaidingas mitas, kad „kanapės – lengvas narkotikas“. Ypatingą dėmesį tėvai turėtų skirti vaikui tam tikrais vaiko raidos etapais, kuomet jis labiausiai yra pažeidžiamas tiek fiziologiškai (pvz., lytinio brendimo laikotarpiu), tiek socialiai (pvz., tėvų skyrybos, gyvenamosios vietos kaita ir pan.), tiek psichologiškai (pvz., mokyklos lankymo pradžia). Įvairiais vaiko asmenybės raidos etapais kinta jo suvokimas, požiūriai, įgūdžiai, elgesys, o taip pat ir ryšiai su aplinka, kuri tuo metu supa vaiką, t. y. gali pasikeisti santykiai su šeima, bendraamžiais, mokykla ir pan.
PAGALBASiekdami užkirsti kelią priklausomybių nuo psichoakyvių medžiagų išsivystymui, Šiaulių rajono savivaldybės visuomenė sveikatos biuro specialistai veda Ankstyvosios intervencijos programą. Ši programa skirta nepilnamečiams asmenims nuo 14 metų, kurie vartoja psichoaktyviąsias medžiagas (išskyrus tabaką), bet nėra nuo jų priklausomi. Užsiėmimų metu, jaunuoliai atliks įvairius pratimus, sužinos apie priklausomybių vystymąsi, pagrindinius veiksnius bei aspektus bei gaus praktinių patarimų, kaip keisti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
Kviečiame jaunuolius (nuo 16 metų), kurie bent kartą vartojo alkoholį ir/ar narkotines medžiagas, ANONIMIŠKAI susisiekti su mumis ir užsiregistruoti į šią programą telefonu 860417906, el. paštu: vsb.siauliuraj.programos@gmail.com
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
