PASAULINĘ APLINKOS DIENĄ – DĖMESYS BIOLOGINEI ĮVAIROVEI

By 2020-06-0527 sausio, 2021Aktualijos, Aplinkos sveikata

Daugelyje šalių birželio 5 d. minima Pasaulinė aplinkos diena, kuri dar vadinama „Žmonių diena“, siekiant parodyti savo dėmesį, rūpestį žemei ir aplinkai. Šiais metais jos tema – „Biologinė įvairovė“.

Jungtinių Tautų aplinkos programos visuotinė kampanija pabrėžia, kad žmonės, savo egzistavimu ir gyvenimo kokybe yra neatsiejamai priklausomi nuo gamtos. Gamta formuoja žmogaus kultūrą, įkvėpimą ir mokymąsi, fizinę ir psichologinę patirtį. Nuo biologinės įvairovės priklauso klimato kaita, vanduo ir oras, dirvožemio derlingumas ir maistas, kuras, pluošto ir kita gamyba, daugelis pramonės procesų.

Pagrindinis Jungtinių Tautų aplinkos programos visuotinės kampanijos tikslas – įgyti supratimą apie tai, kaip visi gyvi Žemėje egzistuojantys organizmai yra sujungti gyvenimo tinklu, parodyti jų tarpusavio priklausomybę, susietą per biologinės įvairovės grandines. Šie ryšiai sudaro gamtos struktūrą ir parodo, kaip vienos gyvybės formos susilpninimas ar pašalinimas daro įtaką visai biologinės įvairovės grandinei. Biologinės įvairovės nykimas neatsiejamai susijęs su gyvybę Žemėje palaikančios ekosistemos ardymu.

Kas ardo biologinę įvairovę?
– Visuotinis atšilimas
Dėl kurio daugėja ir ateityje daugės ekstremalių klimato reiškinių, tokių kaip potvyniai, sausros, liūtys, karščio bangos. Daugėja miškų gaisrų, nyksta ledynai, kyla jūros lygis, keičiasi arba nyksta gyvūnija ir augmenija, plinta augalų ligos ir kenkėjai, ima trūkti maisto ir gėlo vandens. Vidutinė temperatūra pasaulyje per šį šimtmetį gali kilti 1,1–6,4°C.
– Žmogaus veikla
Deginamas iškastinis kuras, kertami atogrąžų miškai ir užsiimama gyvulininkyste – žmogaus veiklos, kai į atmosferą išsiskiria didžiuliai kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šiltnamio efektas stiprėja, sukeldamas pasaulio klimato atšilimą.
– Klimato pokyčiai
Didina dirvožemio degradaciją, ypač žemose pakrančių vietose, upių deltose, sausumose ir amžino įšalo vietose.
Gamtos katastrofos (nuošliaužos, potvyniai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai).
– Medžioklė, brakonieriavimas ir nelegali prekyba.

Keletas sprendimo būdų, kaip prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo:
 Išmaniųjų transporto priemonių pasirinkimas: norėdami sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, turėtume rinktis hibridinius automobilius. Kitas būdas sumažinti naftos suvartojimą yra naudotis viešuoju transportu arba bendro naudojimo automobiliais. Tai gali padėti sumažinti anglies dioksido kiekį ir sumažinti išlaidų.
 Pakartotinis atliekų perdirbimas ar panaudojimas (pvz., plastikinių maišelių, butelių, stiklo ar popieriaus) gali prisidėti mažinant visuotinį atšilimą.
 Turėtume susilaikyti nuo atliekų (pvz., sausų lapų, šiukšlių, plastikinių atliekų) deginimo atviroje vietoje, nes jų degimo metu išsiskiria kenksmingos dujos, tokios kaip anglies dioksidas, anglies monoksidas, sieros dioksidas ir kt.
 Kovojant su visuotiniu atšilimu labai svarbu pasodinti kuo daugiau medžių ir padidinti žaliąją žemės dangą – tai atsvertų miškų naikinimo ir kenksmingų dujų išmetimo į atmosferą padarinius. Be žaliosios dangos kyla žemės temperatūra, o medžiai padeda ją sureguliuoti.
 Siekti, kad visuotinis atšilimas nebūtų didesnis nei 2°C, nes peržengus šią ribą prasidės pavojingi ir galbūt katastrofiški pasaulio aplinkos pokyčiai.

 

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė

Šrifto dydžio keitimas
Kontrastas