Kiekvienais metais spalio 16 d. minima Pasaulinė maisto diena. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija paskelbė šių metų temą: „Mūsų ateitis – mūsų rankose“.
Žemės ūkio ir maisto sistema yra sudėtingas terminas, kuris gali atrodyti toli nuo mūsų kasdienybės, bet ar visi žinome, kad nuo šios sistemos priklauso mūsų gyvenimas? Pasirinktas maistas, jo gamybos, paruošimo ir laikymo būdai daro mus neatsiejamai aktyviais žemės ūkio ir maisto sistemos dalyviais. Deja, žmogaus maisto gamybos ir vartojimo būdai bei išmetamo maisto kiekiai turi didelių neigiamų padarinių mūsų planetai, tokių kaip natūralių buveinių bei tam tikrų augmenijos ir gyvūnijos rūšių išnykimas. Trys milijardai žmonių negali nusipirkti sveikatai palankaus maisto, nors antsvorio ir nutukimo mastai toliau auga visame pasaulyje.
Žemės ūkio sektoriuje visame pasaulyje dirba 1 milijardas žmonių, daugiau nei bet kuriame kitame ekonomikos sektoriuje. Tačiau COVID-19 pandemija kelia skubų poreikį persiorientuoti. Dėl pandemijos, dėl nepastovių ir ekstremalių oro sąlygų ūkininkams vis sunkiau parduoti savo derlių, o dėl maisto trūkumo milijonams žmonių reikia skubios pagalbos; didėjantis skurdas vis daugiau miesto gyventojų verčia naudotis maisto bankais. Ši situacija reikalauja tvarių žemės ūkio ir maisto produktų sistemų.
Tvari žemės ūkio ir maisto sistema yra tokia, kur:
- kiekvienas už prieinamą kainą gali įsigyti įvairių, pakankamai maistingų ir saugių maisto produktų;
- kai nelieka alkanų ar kenčiančių nuo netinkamos mitybos;
- kai vietinėse rinkose ir parduotuvėse siūloma daug įvairių maisto produktų, o maisto atliekų kiekis mažėja;
- kai maisto tiekimo grandinės yra ne tik atsparesnės įvairioms situacijoms, tokioms kaip ekstremalios oro sąlygos, kainų šuoliai ar pandemijos, bet ir mažinančios neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai.
Prie sveikos mitybos ateities turime prisidėti ir kiekvienas iš mūsų. Turime daryti įtaką tam, koks maistas gaminamas, didindami ekologiškų, tvariai pagamintų maisto produktų paklausą, ir tuo pat metu būdami tvaresni kasdieniuose veiksmuose, visų pirma mažindami maisto nuostolius ir atliekas. Mes taip pat esame atsakingi skleisti žinią apie sveikos ir tvarios gyvensenos svarbą. Nuo to priklauso pastangų švelninti klimato kaitą, kovoti su aplinkos tarša ir išlaikyti mūsų gerovę sėkmė. Pasirinktas maistas ir jo vartojimo būdai daro įtaką mūsų ir mūsų planetos sveikatai. Turime kurti ateitį, kurioje būtų pakankamai maistingo, saugaus ir visiems prieinamo maisto.
5 faktai apie maistą ir mitybą visame pasaulyje:
- Kasmet maisto atliekos Europos Sąjungoje sudaro 88 mln. tonų arba 173 kg vienam gyventojui.
- Žmonės ne visada supranta ant maisto produkto užrašytos galiojimo datos. „Geriausias iki…“ reikšmę (datą, po kurios maisto produktas vis dar yra tinkamas vartoti, nors gali ir nebebūti pačios geriausios kokybės) supranta mažiau nei pusė (47 proc.) Europos gyventojų, o ženklinimo „Suvartoti iki“ reikšmę (datą, po kurios maisto produktas laikomas nesaugiu) – 40 proc. vartotojų.
- Dėl kiekvieno pagaminto maisto kilogramo į atmosferą išmetama 4,5 kg CO2.
- 793 mln. žmonių pasaulyje kenčia nuo išsekimo dėl prastos mitybos, o daugiau nei 700 mln. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.
- 55 mln. žmonių (arba 9,6 proc. 28 ES valstybių narių gyventojų), negalėjo sau leisti įsigyti kokybiško maisto kas antrą dieną.
Patarimai vartotojams
- Susiplanuokite, ką pirksite.
- Patikrinkite suvartojimo datas.
- Maistą laikykite taip, kaip nurodyta ant pakuočių.
- Kai nusiperkate naujų maisto produktų, dėkite juos į šaldytuvo ir spintelių lentynų galą.
- Suvartokite likučius.
- Užšaldykite maistą, jei suvalgote tik mažą jo dalį.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
