XXI amžiuje daugumai žmonių šiuolaikinės informacinės technologijos (kitaip – elektroninės socialinės medijos, tai yra televizorius, planšetė, išmanusis telefonas, kompiuteris ir kiti prietaisai, turintys didesnį ar mažesnį ekraną; IT) ir jų naudojimas tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Dabar mažai ką stebina vaizdas, kai jaunų žmonių kompanijoje sklendi tyla ir kiekvienas yra įnikęs į savo telefonų ekranus. Tyrimai atskleidžia, kad socialinių tinklų populiarumas tik didėja. Didžiausią šių socialinių tinklų vartotojų dalį sudaro jauno amžiaus asmenys. Apie 57 proc. socialinių tinklų vartotojų yra 18-29 metų amžiaus ir turi asmeninį profilį keliose skirtingose socialinių tinklų paskyrose. Taip pat neretai pasitaiko, kad žmogus nesugeba racionaliai riboti laiką, skiriamą socialiniams tinklams – žadėjęs skirti tam dešimt minučių, nustemba pamatęs, kad jau praėjo valanda.
IT įtaka vaikams
Mažų vaikų psichinės sveikatos tyrimų rezultatai rodo, kad per ne lyg didelė sensorinė stimuliacija ankstyvame amžiuje siejama su dėmesio sunkumais, bendrai prastesne savireguliacija. Manoma, kad didesnis IT naudojimas gali sutrumpinti tėvų ir vaiko tiesioginio bendravimo laiką, kuris ypač svarbus kognityvinei, kalbinei ir emocinei raidai. Vis dėlto vieningai su tariama, kad, jeigu buvimo prie ekranų trukmė yra itin ilga (daugiau nei 0,5 val. vaikams iki dvejų metų ar ilgesnė nei 2 val. vyresniems vaikams), tai jau turi žalingą poveikį. Be to, teigiama reikšmė gali būti stebima tik vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų atveju ir tik tada, kai stebimas turinys atitinka vaiko amžių.
Kalbant apie mažų vaikų fizinės sveikatos ir IT sąsajas, dažnai analizuojamas IT poveikis vaikų miego pradžiai, miego eigai ir trukmei. Laikas, praleistas prie ekranų, siejamas su ilgesne užmigimo, trumpesne bendra miego trukme ir įvairiais miego eigos sutrikimais. Tyrimais atskleista, kad vaikų miegą gali sutrikdyti ir IT ekranuose stebimas smurtas ar kitoks grėsmingas turinys. Ikimokyklinio amžiaus vaikų dažnesni prabudimai naktį yra susiję su suaugusiesiems skirtų filmų žiūrėjimu. Taigi, vaikų prie ekranų leidžiamas laikas bendrai gali sietis su chaotiškesne namų aplinka, nenuosekliomis taisyklėmis, prastesne miego higiena ir nuolatinių miego įpročių neturėjimu.
Atlikti sensacingi tyrimai akivaizdžiai įrodė, kad daugelis šiuolaikinių vaikų lauke praleidžia tik apie keturias valandas per savaitę. Sumažėjus fiziniam aktyvumui, ne tik sutrinka medžiagų apykaita, dėl ko daugėja nutukusių žmonių, vystosi įvairūs stuburo iškrypimai, bet ir daugėja susirgimų su tuo susijusiomis nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Kodėl naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis reikalingas saikas?
Internetas – tai gigantiška informacijos talpykla. Informacinės technologijos savaime nėra nei geros, nei blogos. Šiuolaikinės technologijos padeda mokytis ir bendrauti bei plėsi akiratį, tačiau jas naudojant yra būtinas balansas bei nuosaikumas. Informacijos kaitos intensyvumas bei greitis suteikia nerealią galimybę išgyventi vis kitus pojūčius bei jausmus, neribotai keliauti laike ir erdvėje bei pabėgti nuo kasdienybės. Kadangi žmogus yra sociali būtybė, realiame gyvenime realizuojanti savo poreikius bendravimu, kai jo trūksta, pradedama ieškoti kitų alternatyvių bendravimo būdų. Įvairūs internetiniai tinklai suteikia neribotą galimybę užmegzti kontaktus su žmonėmis iš viso pasaulio bei, sukuriant savo individualią tapatumo erdvę, realizuoti neįtikėtinas idėjas.
Kuo pasireiškia informacinio nuovargio sindromas?
Informacinio nuovargio sindromo (angl. information fatigue sindrome) įtaka sveikatai pasireiškia:
– nerimu ir nemiga (galvoje nuolat sukasi dienos įvykiai bei mintys apie tai, kad po nakties viskas gali pasikeisti);
– nuolatiniu noru ieškoti naujos informacijos (gal atsirado kas nors naujo);
– sumažėjusia sprendimų priėmimo galimybe (per daug prieštaringų duomenų, kurie ateina dideliu greičiu, t. y. nėra galimybės juos apgalvoti);
– bloga dėmesio koncentracija;
– neproduktyvus multiveikimas (imasi nuveikti daug darbų, bet iki galo nieko nepadaro, negali susiorganizuoti);
– liguistas skubėjimas (angl. hurry sickness) – skubama viską atlikti kuo greičiau, liguistai bijoma nesuspėti;
– dirglumas ir priešiškumas (kiekvienas delsimas sukelia dirglumą, norisi nedelsiant gauti atsakymus į klausimus, pradeda erzinti aplinkiniai);
– nuolatinis el. pašto, žinučių programėlių ir kt. elektroninės informacijos tikrinimas (angl. plug in) – nuolatinis noras su kuo nors palaikyti kontaktą;
– streso simptomai (padažnėjęs širdies plakimas, kintantis kraujospūdis, skrandžio skausmai).
Taigi, smegenys lyg „perkaista“, sunku susikaupti, sumažėja darbo efektyvumas, krenta savivertė, sutrinka darbų planavimas, atsiranda mentalinė duobė bei abstinentinio sindromo simptomai. Smegenys nuolat yra aktyvioje būsenoje ir nepailsi, ilgainiui prarandamas gebėjimas reguliuoti aktyvumo bei budrumo lygį. Posakis „kas valdo informaciją – tas valdo pasaulį“, matyt, jau nebetenka savo tiesioginės prasmės.
Šiuolaikiniam žmogui svarbesnis ne informacijos kiekis, bet jos kokybė (turinys) bei sugebėjimas atsijoti nereikalingą balastinę informaciją.
Ką daryti, norint išvengti skaitmeninės priklausomybės spąstų?
– riboti prieigą prie skaitmeninių technologijų, nes mokslininkai įspėja, kad vaikai ypač jautriai reaguoja į elektromagnetinių laukų poveikį (iki dvejų metų nerekomenduojama žiūrėti televizoriaus bei žaisti su išmaniosiomis technologijomis, ikimokyklinio amžiaus vaikams tai galima daryti iki pusvalandžio, dešimtmečiams – iki valandos, o vyresniems – iki pusantros valandos per dieną);
– visuomeninės organizacijos, bendruomenės bei sporto klubai turėtų pasitelkti išradingumą bei originalumą, organizuodami įvairius renginius ar fizinio aktyvumo pramogas;
– dažniau visai šeimai išeiti į lauką (pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu, pažaisti kartu su vaikais įvairius lauko žaidimus, padirbėti sode ar darže, pakeliauti ir kt.);
– laikytis darbo su kompiuteriu higienos taisyklių (tinkama sėdėjimo poza, kas pusvalandį daryti pertraukas, pažiūrėti į tolį, sėdėti ne ilgiau kaip 3 val. per dieną ir kt.);
– naudinga daryti „informacinės tylos“ dienas (praleisti nors vieną dieną neskaitant jokių naujienų);
– ugdyti savo „informacinę kompetenciją“ (sugebėti surasti, atsirinkti tinkamą ir reikalingą informaciją bei gebėti ją valdyti);
– riboti informacijos kiekį galvojant, kad kuo daugiau informacijos – tuo geriau;
– turėti darbo ir poilsio režimą (darbo reikalų nedaryti namuose, vakarieniaujant, per atostogas ir kt.).
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
