Kasmet Europoje spalio 1-ąją minima depresijos diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į vieną labiausiai paplitusių sveikatos sutrikimų Europoje. Depresija – sunkus psichikos sutrikimas, kuris paveikia ne tik žmogaus psichologinę, bet ir fizinę būklę. Lietuvoje apie 10 proc. gyventojų serga depresija, o jos epizodą yra patyręs kas 4-tas žmogus. Pirmieji ligos simptomai yra svarbiausi, į kuriuos nereikėtų numoti ranka, o skubiai kreiptis pagalbos.
Kokie yra dažniausiai pasitaikantys depresijos požymiai?
Pasak Amerikos psichiatrų asociacijos, jei toliau išvardinti simptomai neapleidžia dvi ar daugiau savaičių, vertėtų susirūpinti savo sveikata, nes tai gali būti depresijos požymiai:
- nuolatinis liūdesys ir prislėgta nuotaika;
- mėgstama veikla rodosi nebeįdomi, neteikia džiaugsmo;
- apetito pokyčiai: svorio augimas arba kritimas nesusijęs su dieta;
- nemiga arba, priešingai, neįprastai ilgas miegas;
- energijos trūkumas, nuolatinis mieguistumas;
- padažnėjęs beprasmis fizinis aktyvumas (pavyzdžiui, vaikščiojimas pirmyn atgal, rankų trynimas);
- sulėtėję judesiai ir kalba;
- kaltės ir bevertiškumo jausmas;
- patiriamas sunkumas mąstant, koncentruojantis, priimant sprendimus;
- mintys apie mirtį ar savižudybę.
Ką daryti, kad emocinė sveikata būtų geresnė?
Bendrystė.
Vienas iš dažnesnių depresijos požymių – sergantieji depresija dažnai užsidaro viduje (tiek perkeltine, tiek tiesiogine reikšme). Jie nenori palikti komforto zonos, taip izoliuodami save nuo likusios visuomenės. Tačiau būtent bendravimas ir socializacija gali padėti prablaškyti mintis, suvokti savo vertę, pasijausti reikalingu. Sunkiausia žengti pirmą žingsnį – nugalėkite įkyrų vidinį balsą, priimkite artimųjų ar kolegų kvietimą, kuris praskaidrins kasdienę rutiną.
Pozityvumas.
Atsisakykite dirgiklių, nebijokite paleisti žmones, kurie nesistengia suprasti jūsų situacijos ar sukelia neigiamas emocijas. Užklupus niūrioms mintims, pamirškite liūdnas dainas, kurių žodžiai „atspindi mano gyvenimą“. Verčiau paieškokite teigiamo, šypseną sukeliančio turinio, įsijunkite mėgstamą komediją. Ne veltui sakoma, jog juokas – geriausias vaistas. Įneškite spalvų į savo garderobą, kas rytą praverkite kambario užuolaidas, atraskite gamtos grožį.
Sveikas gyvenimo būdas.
Moksliškai įrodyta, jog fizinio aktyvumo metu yra išskiriamas adrenalinas ir endorfinai, vadinami laimės hormonai, kurie suteikia taip trūkstamos energijos. Reguliarus sportas, ypač grupėse, paskatina išeiti iš namų, rasti bendraminčių, susikoncentruoti ir įveikti depresiją. Itin svarbu ir tinkama mityba. Kartu su sveikais maisto produktais gauname naudingų vitaminų, kaip Vitaminai D ir B, aminorūgštys, geležis, folio rūgštis, magnis, cinkas ir kitos smegenų ir viso kūno veiklai naudingos medžiagos. Vertėtų atsisakyti alkoholio, kofeino, vengti dirbtinių priedų, kadangi šios medžiagos neigiamai veikia nervinę sistemą ir gali paryškinti depresijos požymius.
Daugiau informacijos, pagalbos sau ir artimajam būdų rasite internetiniame puslapyje
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenė sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
