Branduolinė avarija – bet kokia avarija branduoliniame energetikos objekte, dėl kurios aplinkoje gali pasklisti radioaktyviųjų medžiagų ir galinti sukelti žalingą poveikį žmonėms ir (ar) aplinkai.
Jeigu avarija įvyktų, aplinkoje gali pasklisti didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Kuo daugiau tokių medžiagų pasklinda, tuo didesnis jonizuojančiosios spinduliuotės (radiacijos) pavojus.
Jonizuojančioji spinduliuotė veikia žmones keliais būdais (išorinė ir vidinė apšvita). Branduolinės avarijos atveju aplinkoje pasklidus radioaktyviosioms medžiagoms, žmonėms kyla apšvitos pavojus. Radioaktyviųjų medžiagų gali nusėsti ant drabužių ir odos paviršiaus (išorinis užterštumas), taip pat jų gali patekti į žmogaus organizmą įkvėpus, su maistu ir vandeniu arba per žaizdas ar kūno odą (vidinė apšvita ir užterštumas). Radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas žmogus yra pavojingas sau ir aplinkiniams.
Kaip gali pakenkti jonizuojančioji spinduliuotė?
Radioaktyviosios medžiagos spinduliuodamos kenkia žmogaus organizmui. Jonizuojančioji spinduliuotė veikia kūno ląsteles – jos yra pažeidžiamos arba žūva. Pažeistos ląstelės gali atsinaujinti, tačiau patiriant labai didelę apšvitą organizmas nespėja jų atkurti, ir žūva tiek ląstelių, kad gali sutrikti organo veikla ir kilti pavojus žmogaus gyvybei. Be to, gali sutrikti ląstelių dalijimasis bei pradėti vystytis piktybiniai navikai ar atsirasti genetinių pažaidų.
ŪMŪS PAŽEIDIMAI. Jei žmogus gauna didelę viso kūno apšvitos dozę per trumpą laiką, pirmiausia pažeidžiami kaulų čiulpai ir ypač jautrios skrandžio bei žarnyno gleivinės ląstelės. Pažeidimų gali pasireikšti per pirmąsias kelias valandas. Kaulų čiulpai pradeda gaminti mažiau kraujo kūnelių, saugančių organizmą nuo infekcijų, todėl jonizuojančiosios spinduliuotės paveiktas žmogus tampa neatsparus infekcinėms ligoms. Suteikus tinkamą medicininę priežiūrą, išgyja ir tie žmonės, kurie buvo gavę didelių apšvitos dozių.
Požymiai: Patyrus didelę apšvitos dozę ir praėjus 1–3 val. nuo apšvitinimo, prasideda galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, žarnyno spazmai, šalčio krėtimas, karščiavimas, judesių koordinacijos sutrikimas ir tai trunka 2–3 d. Vėliau minėti simptomai laikinai išnyksta, kol prasideda ryškūs klinikiniai simptomai: karščiavimas, silpnumas, svorio kritimas, dezorientacija, plaukų slinkimas. Susilpnėja imunitetas ir sumažėja atsparumas antrinei infekcijai, pakenkiama širdies ir kraujagyslių sistema.
LĖTINIAI PAŽEIDIMAI IR LIGOS. Nedidelės jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozės gali sukelti lėtines ligas, tapti vėžinių susirgimų priežastimi, taip pat gali nulemti įvairių apsigimimų. Žala gali išryškėti praėjus daugeliui metų nuo patirtos apšvitos. Kol kas nėra statistinių duomenų, kad jonizuojančioji spinduliuotė sukelia žmonių apsigimus, tačiau apsigimimų buvo pastebėta tiriant gyvūnus, todėl mokslininkai mano, kad toks pavojus gali grėsti ir žmonėms.
Gyventojų perspėjimas – pirmoji apsaugos priemonė
Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kurią sudaro:
Išgirdus įspėjamąjį garsinį civilinės saugos signalą „Dėmesio visiems“, reikia:
- nedelsiant įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją;
- išklausyti skelbiamą informaciją;
- vykdyti atsakingų pareigūnų nurodymus;
- pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu.
Sekite per visuomenės informavimo priemones perduodamą informaciją, nes keičiantis situacijai gali būti rekomenduojama imtis kitų veiksmų ir priemonių, kurie padėtų užtikrinti saugumą.
Kaip apsisaugoti nuo radioaktyviojo užterštumo?
- Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, jeigu perspėjimą apie radiacinį pavojų išgirdote būdami lauke, turite kuo greičiau eiti į artimiausią sandarų pastatą, geriausia į plytinio ar betoninio kelių aukštų pastato vidų. Nesant mūrinių pastatų, rinkitės artimiausią pastatą, nes avarijos metu būti pastato viduje yra saugiau nei lauke. Nesant galimybės nedelsiant patekti į pastato vidų, lauke nosį ir burną užsidenkite respiratoriumi ar švariu audiniu. Tai padės sumažinti radioaktyviųjų medžiagų patekimą į organizmą per kvėpavimo takus.
- Jei esate būsto viduje reikia nedelsiant uždaryti langus, užklijuoti juos lipnia juosta, uždaryti duris, vėdinimo angas, dūmtraukius ir neiti į lauką.
- Geriausia slėptis rūsyje, o jei jo nėra, tuomet reikia laikytis pastato vidurio, atokiau nuo sienų, stogo. Taip neįkvėpsite daug radioaktyviųjų medžiagų, kurių gali būti ore. Bus pranešta per radiją ir televiziją, kada vėl galėsite išeiti į lauką.
- Pasiimkite savo naminius gyvūnus kartu į vidų, galvijus suvarykite į tvartą ir jį uždarykite. Parūpinkite jiems vandens ir pašaro kelioms dienoms. Uždenkite šulinius.
Daugiau aktualios informacijos rasite savivaldybių svetainėse, savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose ir interneto svetainėje – www.lt72.lt
Gyventojų pasirengimas: būtinosios maisto ir vandens atsargos 72 val.
Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, maisto ir vandens atsargos gali būti ribotos, o jų tiekimas – sutrikęs, todėl būtina iš anksto pasiruošti maisto ir vandens atsargų bent 72 valandoms, kol sulauksite pagalbos iš tarnybų.
Pasiruošk netikėtoms situacijoms šiandien – apsaugok save ir artimuosius rytoj!
Parengta pagal Radiacinės saugos centro informaciją. Plačiau ČIA
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
