Liepos mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą Šiaulių r. l/d ,,Buratinas“ ir Šiaulių r. l/d ,,Nykštukas“, kartu su įstaigų darželio grupių vaikais prisiminė saugaus elgesio taisykles. Atliko užduotėlę apie saugų elgesį prie vandens. Sveikatos specialistė vaikus mokė tvarstyti ranką, koją, galvą, jei vasarą atsitiktų kokia nelaimė (susižalojus ar nukritus). Užsiėmimo metu priminė pirmosios pagalbos numerius ir važiavimo dviračiu taisykles, vėrė UV karoliukus, nes diena buvo karšta, tai karoliukai tapo ryškūs. Užsiėmimų akimirkos nuotraukose.
Skendimai
Skendimas – procesas, kurio metu dėl pilno ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas. Suteikus skubią pagalbą, galima skendusįjį atgaivinti. Daugiausiai pasaulyje nuskęsta nuo 1–4 metų amžiaus vaikų.
Dažniausiai spėjama išgelbėti tik 1 iš 10 skęstančių vaikų. Vaikų iki 6 metų amžiaus mirtingumas skendimo atveju siekia 95–100 proc.
Skendimų prevencija
Mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi. Turite laikytis elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklių:
- Maudykitės tik saugiose, patikrintose, tam pritaikytose vietose.
- Neleiskite vienų mažamečių vaikų prie vandens telkinių.
- Būdami prie vandens telkinio akylai prižiūrėkite mažamečius vaikus, net jei jie tuo metu nesimaudo.
- Nesimaudykite, jei esate labai pavargęs ar blogai jaučiatės, jeigu esate perkaitęs, ką tik pavalgėte, jei vanduo nesiekia 14 ºC, jei šalta.
- Nesimaudykite naktį ir perkūnijos metu.
- Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, netgi ten, kur anksčiau buvo saugu. Gal atsirado naujų pavojų!
- Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač jeigu nemokate plaukti arba plaukiate prastai.
- Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų, nelipkite ant pečių. Nešaukite pagalbos, jei jos nereikia.
- Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra gerokai žemesnė nei kūno temperatūra. Lengva sušalti. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija. Pirmieji šios būklės simptomai: drebėjimas, kalenimas dantimis. Vos tai pajutus, reikia lipti iš vandens, nusišluostyti, apsirengti ir pasistengti sušilti – pabėgioti, pašokinėti ir pan.
- Stebėkite oro sąlygas. Jeigu artėja audros debesys, lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui, tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Žaibas gali mirtinai sužaloti!
- Visi baseinai turi saugaus elgesio taisykles, kurios kabo visiems matomoje vietoje. Prieš einant į vandenį būtina jas perskaityti ir laikytis.
Siekiant apsaugoti mažametį nuo paskendimo namų aplinkoje, reikėtų:
- Užkirsti lengvą priėjimą prie vandens;
- Nepalikti nė akimirkai besimaudančio vonioje vaiko vieno arba prižiūrimo kitų vaikų.
Nepamirškite, kad pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė! Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas.
Nukritimai
Nukritimai yra normalios vaiko raidos dalis, kol jie mokosi vaikščioti, lipti, bėgti, šokinėti ir tyrinėti fizinę aplinką. Daugelis lengvų nukritimų baigiasi – nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau kartais prireikia pagalbos dėl sunkaus kraujavimo, lūžusių kaulų, galvos ar akių sumušimų, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių. Vaikai gali nukristi ir susižeisti bet kuriame amžiuje. Vaikai dažnai susižaloja, kai krenta iš tam tikro aukščio: nuo laiptų ant žemės, nuo kėdės ant grindų, nuo sūpynių ant žaidimų aikštelės dangos ir kt. Galvos sužalojimai yra bene rimčiausi ir gali baigtis mirtimi.
Pagrindinės priežastys, dėl ko vaikai patiria sužalojimus:
- Prasta vaikų priežiūra.
- Rizikingas vaikų elgesys.
- Vaikai dažnai nemoka priimti tinkamų sprendimų.
- Netinkamai naudojamasi įvairia įranga.
- Tėvams trūksta informacijos apie sužalojimus.
- Prastas vaikų fizinis pasirengimas.
- Trūksta žinių apie saugų elgesį.
Nukritimų prevencija
Keiskite elgesį:
- Neleiskite vaikams lipti ant baldų, kėdžių, kopėčių ir kt. aukštų vietų.
- Nepalikite kūdikių ir mažų vaikų be priežiūros žaidimų aikštelėse ar kitose aukštose vietose.
- Neskatinkite vaikų lakstyti pavojingose vietose.
- Mokykite vaikus žaisti saugiai.
Pirmoji pagalba įvykus nukritimui
Skambinkite 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
- Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
- Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.
- Vaikui sunku kvėpuoti.
- Pasireiškia traukuliai.
Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju.
Jei yra žaizda, būtina pirmiau ją apvalyti, tik tuomet dėti šaltą kompresą. Žaizdas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu.
Dviračių sauga
Dažnai dviratininkų traumos būna susijusios ne tiek su kelių eismo įvykiais, kiek būna pačių vaikų žaidimo, triukų, važinėjimo per greitai ar pusiausvyros praradimo pasekmė.
Naudingi saugumo patarimai:
- Dviratininkų šalmai sumažina galvos traumų ir smegenų sužeidimo tikimybę 88 proc., veido traumų riziką – 65 proc., įskaitant ir susidūrimus.
- Pirkite vaiko galvai pritaikytą šalmą ir užtikrinkite, kad jis visada jį dėvėtų važiuodamas dviračiu.
- Mažesniems vaikams, taip pat vaikams, neturintiems gerų įgūdžių, be šalmo, dar patartina dėvėti rankų ir kojų apsaugas.
- Vaikai turėtų būti išmokyti pagrindinių saugos taisyklių.
Parengta pagal:
Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Enrika Vaznienė
(1).jpg)
.jpg)
