MOBINGAS DARBO VIETOJE

By 2020-02-2628 sausio, 2021Aktualijos, Psichikos sveikata

Mobingas – tai piktavališka veikla darbo vietoje, kuria siekiama ką nors išskirti iš darbuotojų tarpo, pasitelkiant nesąžiningus kaltinimus, įžeidinėjimus, priekabiavimą, emocinį kankinimą ir/ar naudojant terorą. Mobingas dar gali būti įvardijamas kaip diskriminacija darbuotojų santykiuose, engimas, priekabiavimas ar gąsdinimas.
Mobingas darbo vietoje – tai pragaras žemėje, sukurtas pačių žmonių. Tai yra pastovus, amoralus, užgaulus veiksnys, kuris daro neigiamą poveikį asmens socialiniam, psichologiniam, fiziologiniam tobulėjimui ir adaptacijai. Siekiant darbuotoją izoliuoti, išgąsdinti ir paversti silpnu. Mobingo pasekmės gali būti nukreiptos tiesiogiai į organizaciją, darbuotoją arba į abu kartu taip sutrikdant organizacijos vystymąsi bei darbuotojų tobulėjimą.

Mobingo pasekmės. Mobingas darbovietėje yra aktuali problema, įvardijamos šios psichinės ir fizinės pasekmės:

PSICHINĖS. Sutrinka atmintis, sunku sutelkti dėmesį, tinkamai atlikti darbus, atsiranda agresyvumas, apatija, emocinės pusiausvyros ir savikontrolės sutrikimai, nerimas, nesaugumo jausmas, nuolatinis susierzinimas, depresija, abejojama savo kompetencija, gebėjimais, nuvertinama sukaupta patirtis ir savybės.

 FIZINĖS. Nemiga, ankstyvas pabudimas, bloga fizinė savijauta, prakaitavimas, kvėpavimo sutrikimai, kraujo spaudimo pakitimai, širdies ritmo sutrikimai, skrandžio ir pilvo, nugaros, galvos, raumenų skausmai, apetito praradimas, dusulys, galvos skausmas, padidėjęs prakaitavimas. 

Darbuotojas patyręs mobingą, tampa savikritišku, atsiranda vidinė painiava, auka pati save izoliuoja nuo išorinio pasaulio, atsiranda nerimas, pyktis, baimė, gėda. Asmuo negalintis susidoroti su tokiu stresu gali ir nusižudyti.


Mobingo žalą patiria ne tik asmuo ar organizacija, tačiau ir visuomenė, kuri moka kompensacijas už gydymą ir reabilitaciją, taip pat ir tais atvejais, kai mobingą patyręs asmuo palieka darbą ir nenori (negali) ieškoti kito darbo arba anksti išeina į pensiją – visuomenė moka nedarbingumo pašalpas ir pensijas.

Priemonės mobingui sumažinti. Norint lokalizuoti ir pašalinti mobingo apraiškas, reikia laiku įsikišti į procesą ir imtis intervencijos priemonių, tokių kaip teisinės, psichologinės specialisto konsultacijos.

DARBO APLINKOS KŪRIMAS: sveikos psichologinės aplinkos sukūrimas; darbo erdvę planuoti taip, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo smurto.

DARBO ORGANIZAVIMAS: darbuotojų skaičiaus užtikrinimas; tinkamai skirstomos užduotys.

DARBUOTOJŲ MOKYMAS IR INFORMAVIMAS: atviros diskusijos apie etišką ir neetišką elgesį, konfliktų sprendimo priemonės darbo vietoje, tarpusavio pagarbas skatinimas; darbuotojų informavimas apie mobingo reiškinį; mokymų, kaip spręsti tarpasmeninius konfliktus, rengimas; kovos su priekabiavimu ir smurtu prieš personalą politikos plėtojimas ir įgyvendinimas. 

Mobingas – yra sudėtingas, ilgai trunkantis asmens terorizavimo metodas, kuriam nuslopinti pačios aukos, o dažnai ir vadovybės pastangų gali nepakakti, todėl akcentuotina išorės specialistų pagalba. Yra du pagalbos būdai mobingą patyrusioms aukoms: intervencija ir gydymas (kaip psichologinė ir terapinė pagalba).


Numatomi intervencijos būdai: individualus ir organizacijos.

  • Individualus – naudojant grėsmingos situacijos valdymo strategiją: globa, patarimai, orumo palaikymas, juridinė intervencija.
  • Intervencija organizacijos lygmenyje apima platų spektrą būdų, susijusių su organizacijos narių mokymu, konsultavimu, organizacijos kultūros ir klimato puoselėjimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis pripažįsta žmogaus teisę į asmens neliečiamybę: draudžiama žmogų žeminti, žaloti, kankinti, žiauriai su juo elgtis, tačiau smurtas, kaip reiškinys, įgauna vis didesnį pagreitį Lietuvos organizacijose. Jei asmuo susiduria su mobingu, tai susiduria su problema. Dauguma linkę nuryti „kartų apmaudą“ ir visa tai ignoruoti. Tačiau to daryti tikrai negalima, nes problema pati savaime nepasišalins, o kaskart vis kartosis iš naujo. Galbūt yra būdų pakeisti situaciją, kurių dar nebandėte, pavyzdžiui, pokalbis, diskusija, problemos iškėlimas, vadovų įspėjimas apie situaciją. Taip pat apsvarstykite galimybę pasikonsultuoti su specialistu.


 Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė