GEGUŽĖS 17-OJI – PASAULINĖ HIPERTENZIJOS DIENA

By 2020-05-154 birželio, 2021Aktualijos, Kraujotakos sistemos ligos

Arterinė hipertenzija – tai organizmo negalia, kurios pagrindinis požymis yra arterinio spaudimo padidėjimas (140/90 mm gyvsidabrio stulpelio). Arterinė hipertenzija vadinama tyliąja visuomenės žudike. Ji sėlina nepastebimai, sukelia susirgimus, kurie tampa mirties priežastimi arba ženkliai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę.
Arterinė hipertenzija atveria kelius infarktui, insultui, širdies ar inkstų nepakankamumui. Esant arterinei hipertenzijai, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, įvyksta pokyčiai inkstuose, akyse, smegenyse.Padidėjęs arterinis kraujospūdis yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Skiriamos dvi arterinių hipertenzijų rūšys:

  • pirminė (sudaro 95 proc. visų atvejų), kai aiški priežastis nežinoma, o padidėjęs kraujospūdis yra pagrindinis simptomas;
  • antrinė, kai arterinio kraujospūdžio padidėjimas yra vienas iš kitos ligos simptomų (dažniausiai inkstų, vidaus sekrecijos liaukų sistemos), dažniausiai vadinama simptomine hipertenzija.

Kraujospūdis nėra pastovus dydis. Jį reguliuoja įvairūs veiksniai. Sveiko žmogaus kraujospūdis gali svyruoti natūraliai, jis padidėja fizinės ir nervinės įtampos metu, sumažėja atsipalaidavus, miegant. Sveikam žmogui per daug padidėjęs ar sumažėjęs kraujospūdis greitai normalizuojasi veikiant reguliuojantiems veiksniams. Sutrikus jų veiklai, kraujospūdis gali išlikti padidėjęs ilgą laiką. Arterinė hipertenzija kaip liga diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė, t. y. matuojant kartotinai kraujospūdis būna nuolat padidėjęs.Normalus suaugusio žmogaus sistolinis kraujospūdis
yra 86–139 mm Hg ir 
diastolinis 60–89 mm Hg ribose.
 Yra veiksnių, kurie didina riziką susirgti pirmine arterine hipertenzija:

  • vyresnis amžius (moterims per 65 m., vyrams per 55 m.);
  • ligos atvejai šeimoje (genetinis polinkis);
  • rūkymas;
  • gausus druskos vartojimas;
  • padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje (hiperlipemija);
  • nutukimas;
  • fizinio aktyvumo stoka;
  • II tipo cukrinis diabetas;
  • per gausus alkoholio vartojimas.

Tokiems rizikos veiksniams kaip amžius, lytis bei genetika mes negalime daryti įtakos, tačiau norint išvengti šios ligos ar bent atitolinti jos pradžią bei palengvinti eigą, būtina gyventi sveikai.

Profilaktinės priemonės:

  • metimas rūkyti;
  • kūno masės sumažinimas;
  • saikingas alkoholio vartojimas;
  • fizinis aktyvumas;         
  • mažesnis druskos ir sočiųjų (gyvulinės kilmės) riebalų kiekio maiste vartojimas;
  • gausesnis vaisių ir daržovių, ypač turinčių kalio, vartojimas. 

Kad išvengtumėte matavimo sunkumų ir klaidų, geriau naudokite pusiau automatinius prietaisus, kurių manžetė dedama ant žasto. 
Matuojant kraujospūdį reikėtų laikytis keleto taisyklių:

  • kraujospūdis matuojamas sėdint, bent 5–10 min. prieš tai pailsėjus;
  • ranka padėta ant stalo širdies lygyje;
  • aparato manžetė turi būti reikiamo pločio, apimanti 80 proc. žasto;
  • manžetė juosiama ant žasto 2–3 cm virš alkūnės linkio;
  • į manžetę pučiamas oras tol, kol arterijoje sustabdoma kraujo tėkmė (išnyksta pulsas);
  • toliau lėtai iš manžetės oras išleidžiamas (2–3 mm Hg/sek.), stebint manometro rodmenis ir klausantis kraujo pulsavimo garsų;
  • išgirdus pirmuosius garsus (kai arterija pradeda tekėti kraujas), manometro rodmuo atitinka sistolinį spaudimą, o ties riba, kai garsai visai išnyksta, – diastolinį spaudimą;
  • kraujospūdį reikia matuoti keletą kartų su 1–2 min. pertrauka, nes kraujospūdžio reikšmės gali skirtis tarp matavimų dėl spontaninio kraujospūdžio kintamumo;
  • kraujospūdį reikia matuoti abiejose rankose (jo skirtumas tarp rankų leistinas iki 10 mm Hg), tolimesniems matavimams pasirenkant tą ranką, kurioje išmatuotas kraujospūdis buvo didesnis.

 Arterinio kraujospūdžio klasifikacija pagal jo dydį (mm Hg)

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad arterinė hipertenzija gydoma nevaistinėmis priemonėmis ir vaistais. Sveika gyvensena, rizikos veiksnių mažinimas yra labai svarbi sąlyga gydant šią ligą.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė