„BALTŲ DANTUKŲ PARODA“ IR „ŠVARIŲ RANKYČIŲ“ PRAKTINIAI UŽSIĖMIMAI

2020 metų pirmąjį pusmetį, o ypač šių metų antrąjį ketvirtį, mokykloms/darželiams teko patirti ne vieną iššūkį užgriuvus COVID-19 pandemijai. Tačiau mūsų mokyklos/darželiai parodė, kad gali su tuo susidoroti ir nenuleido rankų, o stengėsi dirbti dar intensyviau, kad būtų pastebėti ir įvertinti.
Kasmet nuo 2009 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gegužės 5 d. mini Pasaulinę rankų higienos dieną, siekdama informuoti visuomenę apie rankų higienos svarbą sveikatai.
Nors pastaruoju metu žiniasklaidoje (televizijoje, radijuje, spaudoje, internete) labai padaugėjo informacijos apie rankų higienos svarbą sveikatai, tačiau ar to pakanka, kad rankų higiena taptų prioritetiniu gyvenimo įpročiu? Lietuvoje bendras sergamumo bakterinėmis ir virusinėmis žarnyno infekcijomis nuo 2004–2017 m. padidėjo nuo 440 iki 701 atv. 100 tūkst. gyventojų. Pagrindinis daugelio šių ligų rizikos veiksnys yra asmens higienos stoka.
Sugrįžusių vaikų į darželius laukė sveikatos specialistė su naujais užsiėmimais, žaidimais ir pamokėlėmis. Šį kartą buvo kartojamos rankų higienos pamokos ir kiekvieną rytą po temperatūros matavimo vyko praktiniai užsiėmimai „Švarios rankytės kiekvieną rytą“. O kad vaikai nepamirštų rankų plovimo technikos buvo pasidalinta rankų higienos lankstinukais.

Įdomūs faktai apie žmogaus gyvenimą tarp mikrobų:
1 faktas. Vyrai 1,5 karto dažniau negu moterys pradeda gaminti maistą nenusiplovę rankų.
2 faktas. Su vienu rankos paspaudimu galima perduoti mikrobus 14-ai asmenų ir palikti jų ant 5 paviršių.
3 faktas. Kas ketvirtas asmuo, besinaudojantis viešuoju transportu, ant savo rankų nešioja išmatų bakterijas.
4 faktas. Ant mobiliųjų telefonų randama 300 kartų daugiau mikrobų nei viešajame tualete.
5 faktas. Dauguma žmonių rankoms plauti skiria vos 5 sekundes.
6 faktas. Ant rankų bakterijos ir mikrobai gali gyventi iki 3 val.
7 faktas. Per šlapias rankas perduodama 1000 kartų daugiau bakterijų negu per sausas.
8 faktas. Po laikrodžiais ir apyrankėmis randama milijonai bakterijų, o po žiedais jų gali būti daugiau, negu visoje Europoje gyvenančių gyventojų.

Faktai apie muilą:
Paprastas rankų plovimas su muilu gali išgelbėti milijoną gyvybių per metus.
Rankų plovimas su muilu gali sumažinti viduriavimo riziką maždaug 50 proc.
Motinos, plaunančios rankas muilu, gali sumažinti naujagimio mirties riziką 44 proc.
Rankų plovimas muilu gali 50 proc. sumažinti jaunesnių nei penkerių metų vaikų su plaučių uždegimu susijusių infekcijų skaičių.
Pakankamas muilo kiekis mokyklose viduriavimo galimybę sumažina iki 30 procentų.
Rankų plovimas muilu yra veiksmingiausia ir nebrangi profilaktinė priemonė, užkertanti kelią viduriavimo ligoms bei pneumonijai, nuo kurių kasmet miršta 3,5 mln. vaikų.

Dantis valomės siekdami skirtingų tikslų – turėti gražią šypseną, baltus dantis, kad iš burnos sklistų malonus kvapas. Valant pašalinamos dantų apnašos, kuriose kaupiasi bakterijos ir kurios yra pagrindinė dantenų uždegimų ar dantų gedimo priežastis. Daugelis mokslinių tyrimų, kurie atliekami dar nuo 1950-ųjų, patvirtina, kad dantų apnašos (ir jose besikaupiančios bakterijos) yra pagrindinė burnos ligų priežastis, sukelianti iki 90 procentų visų dantų ir dantenų ligų. Tais pačiais tyrimais nustatyta, kad burnos ertmės sveikata daugiausiai priklauso nuo asmens burnos higienos įgūdžių viso gyvenimo metu nuo pat pirmojo dantuko kūdikystėje iki dantų priežiūros senatvėje.
Taip pat vaikai aktyviai mokėsi burnos higienos ir kalbėjo su sveikatos specialiste apie maisto produktus, kurie dantukams tinka, o kurių būtina vengti ir kokių gėrimų geriau negerti. Žaidžiami žaidimai su dantų modeliu ir šepetėliu paliko didžiausią įspūdį. Vaikai piešė, spalvino arba pasirinkus dantuko modelį, jį apklijavo dantukų lipdukais. Taip buvo suorganizuota vaikų piešinukų paroda ir darželio langus papuošė vaikų darbeliai, kuriais tėveliai galėjo grožėtis kas rytą.

Patariama:
1. Gerti daug vandens – tai „natūralus“ burnos ertmės valymas.
2. Kramtyti becukrę kramtomąją gumą – tai padidina seilių gamybą. Atsiradus daugiau seilių dantys apiplaunami, taip lengviau pašalinamos rūgštys iš susidariusių dantų apnašų. Dantų apnašos kaupia burnoje susidariusias rūgštis, o šios sukelia danties kietųjų audinių demineralizaciją.
3. Dantų valymas išgėrus labai rūgščių gėrimų – atsigėrę apelsinų sulčių ar gazuoto vandens neskubėkite valyti dantų. Rekomenduojama palaukti apie 20 minučių ir tik tada valytis dantis.
4. Naudoti antiseptinius skalavimo skysčius – skalavimo skystis pasiekia vietas, kurių negalime išvalyti dantų šepetėliu.
5. Vartoti mažiau saldumynų – cukraus produktai padeda daugintis bakterijoms, kurios sukelia dantų ėduonį.
6. Tinkamo šepetėlio pasirinkimas – patariama rinktis šepetėlį minkštais šereliais, nes šepetėliai su kietais šereliais yra skirti protezų valymui ir gali pažeisti dantų ir dantenų audinius.
7. Naudoti dantų siūlą – tarpdančių valymas dantų siūlu pašalins apnašas nuo danties paviršių, kurių nepasiekia ir neišvalo dantų šepetėlis.
9. Brangiausia pasta ar dantų šepetėlis neatstos gerų Jūsų asmens higienos įgūdžių. Idealiausia pasikonsultuoti su savo odontologu – jis ne tik paaiškins, bet ir praktiškai parodys, kaip teisingai valyti dantis.